5 nuotr.„Mus atleisti gali tiktai Tauta“, - taip visą aną savaitę LRT buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės lūpomis anonsavo vieną laidą.
Nepatikėjau. Man tai iš nacionalinio transliuotojo eterio nuskambėjo kaip patyčios. Maždaug: ir ką gi jūs mums, neliečiamiems Seimo nariams, padarysite. Na, maniau, parlamentarė kalba tarsi Žemaitės už Petro Kurmelio ištekinta tinginė Marcė, vis stačiokiškai atšaudavusi: „Papūsk į nosį.“ Juk mūsų seimūnai žaidžia pagal tokias taisykles, kad jų atleisti negali NIEKAS. Nes mechanizmas kaip išrinkti yra, o kaip atleisti - NĖRA.
Juk ne Tauta atleido Pūką, Bastį, Karalių. Jos valios būta mažiausiai. Geriausiu atveju, Tauta galėjo būti tik stebėtoja. Tiesa, viskas stojo į savo vietas jau pačioje laidoje konservatorei „pasitaisius“ - Tauta gali atleisti tavęs neperrinkdama.
Vieni sako, kad sukonstruoti tokį atleidimo mechanizmą sudėtinga, nes tuokart reiktų keisti mūsų Konstituciją. Kiti mintija, jeigu atšaukimo galimybė būtų įteisinta, Seimo nariai taptų bailiais. Nes, tarkime, staiga kažkurioje rinkimų parapijoje kažkoks oligarchas nesunkiai pakeltų mases ir užsimanęs sudorotų labai principingą ir jam neįtikusį parlamentarą. Teoretikai irgi skeptiški - jeigu Seimo narys, turėdamas laisvą mandatą, negalėtų balsuoti pagal sąžinę, tai Seime kiltų tikras chaosas. Tegul būna kaip dabar. Visiems ramiau, nes snūduriuojantys bent chaoso nekelia.
Dabar, kai kuriasi, buriasi, blokuojasi, poruojasi, derasi visokie judėjimai, partijėlės, sąjungos, šis klausimas gali tapti geru masalu rinkėjams. Užtat artėjant rinkimams vis dažniau girdisi gąsdinimai: nerinkite naujų mesijų, rinkite patikrintus. Juk Seimo narys renkamas ne iki gyvos galvos. O jeigu jis pasirodys niekam tikęs, tai po ketverių metų neberinkite.
Turbūt jaučiate, kas dažniausiai taip kalba? Užsisėdėję Seimo išminčiai, kuriems rezervuotos vietos partijų sąrašuose.
