4 nuotr.Šiemet Vasario 16-oji buvo įspūdinga. Pirmą kartą Tauta išsivadavo nuo šventinių politikų kalbų ir galėjo išgirsti savo pačios balsą.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, šiemet valdžios vadovai kukliai susirinko Rasų kapinėse ir greitai išsiskirstė, kas kur. Sveikinimus Lietuvos žmonėms paskelbė pranešimuose spaudai ir galėjo mėgautis papildomu laisvadieniu. Jokių masinių renginių, paradų, laisvės laužų, prie kurių reikėtų žiūrėti Tautai į akis. Liko daugiau laiko Užgavėnių blynams kepti.
O Tauta pagaliau iš tiesų šventė. Rinkosi į mitingą, gindami savo konstitucines teises, patriotines „važiuotynes" su vėliavomis, eitynes su fakelais. Kol kas nežinia, kiek iš šiuose renginiuose išdrįsusių dalyvauti piliečių ar organizatorių gaus policijos išrašytas baudas, tačiau viena aišku - žmonės jaučiasi esą savo šalies piliečiai ir ketina kovoti už savo teises.
Žurnalistams, norintiems spėti informuoti apie renginius ir pastaruoju metu viena po kitos atsirandančias pilietines iniciatyvas, tenka kaip reikiant pasistengti. Nes su kiekviena diena prabunda vis nauja visuomenės dalis. Džiugu matyti, kaip nepriklausomi ir nutildyti ekspertai vienijasi, kad visuomenę informuotų apie realią pandemijos situaciją. Kad merai nepabūgsta kritikuoti oficialios statistikos. Vilties suteikia žinios, kad moterys buriasi pasirašydamos peticiją prieš Stambulo konvenciją, o tradicinę šeimą piliečiai gina prieštaraudami vienalyčių partnerysčių įteisinimui.
Visa tai - vilties teikiantys ženklai. Ne bandantys įrodyti, kad virusas netikras, o parodantys, kad žmonės nesileis apgaudinėjami ir kovos už tai, kas jiems svarbu. Net jei pati aukščiausia valdžia bando įrodinėti kitaip.
Nekantriai laukiu artėjančios Kovo 11-osios.
