1 nuotr.Ūkininkai įsirėžę verčia iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Argumentai - neturi reikiamų savybių atstovauti žemdirbių interesams, mums nereikia dviejų aplinkos ministrų. O ir šiaip - eik šieno ravėti!
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo žemdirbiai jau turi 15-ąjį ministrą. Dauguma atsilaikė tik apie 2 metus. Ilgiausiai, beveik 4 metus išbuvo Kazimiera Prunskienė ir Kazys Starkevičius. Apie 3 metus atlaikė buvęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jeronimas Kraujelis. O kai kurie ministrai neišbuvo nei 1 metų. Buvo pakeisti, nes suarė ne savo sklypą, nes pasikeitė koalicijos sudėtis. Arba todėl, kad buvo per gudrūs ar reikėjo nuleisti garą.
Taip Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje jau kartą nugaravo ir K.Navickas. Tik garai buvo susikaupę Aplinkos ministerijoje. Tad prasidedant šaltajam metų sezonui tik viena energetiškai viltinga žinia. Ten, kur eina K.Navickas, iš paskos seka ir garinė pirtis. Bent nesušals. O ir artimiausia aplinka bus išvanota vantomis.
Ką rodo ministrų kaita? Kad žemdirbių bendruomenė pasitikėjo tik buvusia premjere, labai įtakingu agronomu ir stambiu ūkininku. Juos, nors irgi „tarkavo", vis vien laikė saviškiais. O šiaip žemdirbiai visada piktinosi ir piktinsis žemomis jų produkcijos supirkimo kainomis, per mažomis nacionalinėmis ir ES išmokomis, sausromis, liūtimis ir t.t. Kai didžiulę žemdirbių bendruomenę vos ne kasdien trikdo meteorologiniai ir ekonominiai dirgikliai, jiems reikia ministro-kompreso. Ramintojo, kad ir jo laukuose javai išgulė, o avys mekena ne taip. Reikia kažko tarp populiaraus žemdirbiškos savivaldybės mero ir Romos popiežiaus. O gavo ministrą - ant žaizdos druską. Su meldine nendrinuke po pažastim. Kur jo karvės, laukai? Asmeniniai? Bet valdantiesiems, matyt, tinka toks ministras, kuris tik nendrinukei įtinka.
Išeitis - ministrą turi išsirinkti patys žemdirbiai. Tiesioginiuose rinkimuose. Bet kas leis?
