4 nuotr.Industrinį parką Vilniaus pakraštyje plėtojanti įmonė netyčia atkasė 10 tūkst. tonų asbesto atliekų. Sveikatai pavojingų medžiagų kaip arsenas ar gyvsidabris. Neteisėtai užkastų. Šešių metrų gylyje.
Pasijuokimas iš akcijos „Darom" dalyvių. Ir kitų neetatinių gamtos mylėtojų. Šeimos su vaikais stropiai rankioja nuo Vilnelės pakrančių saldainių ir traškučių popieriukus. Sodina kalėdinių eglučių ar sakurų parkus. O tuo pat metu nei sostinės valdžiai, nei šalies gamtosaugininkams „nieko nežinant", atsitiktiniams liudininkams „nieko nematant", asbesto atliekas vežantiems vairuotojams „nieko nesuprantant", Vilniaus pakraštyje buvo įsteigtos naujos kapinės. Kaip naujosios Rasos. Skirtos asbestui. Ir čia laidojimo ceremonija vyko tikrai ne vieną dieną. Tiek tūkstančių tonų per kelias paras nei atveši, nei užkasi.
Paradoksas. Šalyje, kur dešimtmečius gali veikti nelegalūs srutų, atliekų vamzdžiai, teršiantys vandens telkinius, kur tonomis užkasinėjamas asbestas, rimtais veidais kalbama apie Visagine ardomos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugojimą!
Rimtais veidais kalbama apie Astravo atominės grėsmę. Išmatuotas Astravo atstumas iki Vilniaus. Vilniečiams dalintos jodo tabletės. O tuo pat metu šalia Vilniaus oro uosto glūdėjo „niekam nežinomas" asbesto kapinynas! Daug arčiau nei Astravas. Ir kas? Ir nieko!
Aplinkosaugininkai jo nepastebėjo. Matyt, kapinynas buvo mažesnis nei 65 cm lašiša ar šlakis. Jei žvejys neleistinoje vietoje pagautų 9 šlakius, ilgesnius nei 65 cm, užsidirbtų 26 190 Eur baudą. Nes paskui žvejus aplinkosaugininkai laksto su liniuotėmis. O Vilniaus stogų dangos, turėjusios asbesto, matyt, liniuotei per didelės. Nes Lietuvoje pražiopsomi tik labai masyvūs daiktai. Dvidešimt vagonų medicinos prekių. Tonos asbesto laužo. 12 km ilgio vamzdžiai. Vos ne dangų siekiančios padangų ar pjuvenų rietuvės.
