8 nuotr.

1991 metų Lietuvos savanorė Marija Jakimavičienė (kairėje) ir Vilniaus Verkių mokyklos - daugiafunkcio centro specialioji pedagogė Ala Kaupienė. Alpleistiems Lietuvos kariuomenės karių kapams statomi kryžiai. Stasio Žumbio nuotr.

Prisipažinsiu, kartais būnu iš tų, kuriai labai norisi pasakyti, kaip neteisingai komisija išrinko laiminguosius, kaip pamiršo labiausiai pagarbos vertus. Galbūt todėl, kad kiekvienas turime savo sąrašą.

Šiemet pagalvojau, kokius nominantus pasiūlyčiau apdovanoti, kas būtų tie žmonės, kuriuos įrašyčiau į sąrašą labiausiai šiemet vertų padėkos. Man būtų tie, kurių televizijos ekranuose nematyti, kurių mano ir jūsų kaimynai galbūt nė nepažįsta. Bet tai, ką jie daro, prisideda prie kiekvieno mūsų šviesesnio rytojaus.

Mano metų žmonių sąrašas prasidėtų Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja, kuri apjungė ne tik mokyklą, bet jau ir visą šeimą, siekdama parodyti ypatingiems šios mokyklos vaikams, kad pamiršti karių kauburiukai Antakalnio kapinių 11 kvartale nėra tikrasis mūsų šalies veidrodis. Taip ant kapelių atsirado kryžiai. Mano metų žmonės - socialiniai darbuotojai, dirbdami už minimumą ir savo sąskaita pildantys skurstančių vaikų svajones.

„Snaigės“ žygių organizatorius, kone pusę amžiaus atidavęs žmonėms, o šiemet išgirdęs, jog tai atgyvena. Vilniaus Antakalnio gyventojai, išsikovoję teisę būti išgirstiems ir sustabdę Sapiegų parko rekonstrukcijos darbus. Žmonės, šį mėnesį 90-ą kartą prie prezidentūros klausę, ar mergaitė dar gyva? Taip pat neįgalių vaikų mamos, pamynusios išdidumą, šiemet mitingavusios prie Sveikatos apsaugos ministerijos už jų vaikų teisę galėti valgyti. Visi tėvai, kurių namuose šiemet nesijuoks jų vaikai, dėl niekinių įtarimų atimti tarnybų specialistų. Tai tik pati sąrašo pradžia... Visi jie man - mano Metų žmonės. Nusipelnę didžiausių apdovanojimų, nuoširdžių padėkų ir pagarbos.