1941-ųjų birželio 14-18 dienomis rusų okupantai vietinio komunistinio gaivalo vedini sugrūdo į gyvulinius vagonus tūkstančius lietuvių - iš esmės visą tuometinę šalies šviesuomenę. Iš Sibiro geriausiu atveju grįžo vos kas trečias, tačiau grįžo ne į savo valstybę, o į jau nusiaubtą, sukolchozintą ir iš esmės svetimą kraštą. Šį kraštą tuo metu valdė tie, kurie anuomet svetimšaliams nurodydavo turtingesnius ūkius ir sodybas, tikėdamiesi pasiglemžti tremiamųjų turtą.
Grįžusiųjų neregistravo, nepriėmė net į vergiškus darbus, tyčiojosi ir stumdė biurokratiniuose koridoriuose. Daugelis neištverdavo ir apsigyvendavo gretimose, lygiai taip pat „išvaduotojų“ nudrengtose, teritorijose - Karaliaučiaus krašte ar Latvijoje - nors ir ten jų niekas nelaukė.
Įvairūs alkoholikai, driskiai, stribai ir kiti „proletarai“, įstoję į kruvinai raudoną partiją ir pasijutę dideliais viršininkais, tuo metu lėbavo svetimose sodybose ir prieš tokius pačius gyrėsi „savo“ turtais. Štai ant kokių pamatų buvo statoma „socialistinė Lietuva“, kurios iki šiol ilgisi mėgėjai pašokti ant mirusiųjų kaulų.
Ir kai šiais laikais koks nors anuometinių raudonųjų veikėjas postringauja apie „istorinį teisingumą“, nesitikėkite išgirsti atgailos žodžių. Nes jis dėl nieko nesijaučia kaltas - „tokia buvo tvarka“, atsidus, prispaustas nepatogaus klausimo apie jo praeities „nuopelnus“. Įžūlesni dar paaiškins, kad „prie Smetonos vyko žmonių išnaudojimas, todėl pasipiktinusi liaudis (...)“... Būtent „liaudis“, o ne Tauta. Jeigu kas nors be humoro vartoja žodį „liaudis“, iškart žinokite, su kuo turite reikalą.
Šiomis dienomis visada prisimenu vieną pasakojimą: iš Sibiro pabėgusi maža mergaitė po daugybės kančių atėjo į išplėštą ir nusiaubtą tėvų sodybą. Po balkiu ji laikė paslėpusi nuotrauką - tėvas, mama, ji ir mažametė sesutė po žydinčia obelimi. Obelis gulėjo kieme nulaužta, tėvas žuvo anglių kasykloje, sesutė mirė dar traukinyje, mama - „ligoninės“ barake nuo šiltinės. Gyvenimas prasidėjo iš naujo. Bet ta mergaitė, tarsi Lietuva, atsitiesė, išgyveno ir suklestėjo.
Kitą pavasarį su visa šeima eisiu fotografuotis prie žydinčios obels...