 |
(23)Mūsų visų globėja Europos Sąjunga, nusprendusi, kad jau gyvename gerai, netrukus užsuks pinigų kranelius. Tad „įsisavinti“ teks mažiau - ne taip sparčiai dygs namai prie ežerų, keliuose sumažės blizgančių mašinėlių, o išpuoselėtos tuščių miestelių aikštės vėl užžels žole bei samanomis.
7 nuotr.
Lietuva kartais lyginama su nuotaka, kuriai nuolat nesisekė. Iš pradžių prievarta ištekino už pijoko ir chuligano kriminaline praeitimi. Prasidėjo kančios: nuolat promilėmis pasipuošusi „šeimos galva“ kasdien mušdavo ir tampė už kasų, vijo iš namų ir kirviu kapodavo duris, jei grįžus naktį neįsileisdavo...
Kol nuskuręs girtuoklis vyrelis kėlė debošus ir pūtė žandus - koks jis kietas ir galingas - per prievartą ištekinta nuotaka L. dairėsi į turtingesnius ir ramesnius kaimynus.
Pagaliau, atsikračiusi reanimacijoje gulinčio pijoko, kuris tuomet jau tempė iš namų paskutinius daiktus, atrodė, sukūrė laimę su turtingu inteligentu iš tolimesnio krašto - šis, kad ir retai domėjosi, kaip jai sekasi, buvo paskendęs įvairiuose bizniuose, bet retkarčiais duodavo pinigų naujiems batams ar suknelei, beveik negėrė, nesimušė, nekėlė debošų...
Na, visi ne be trūkumų - kartais uostydavo kažkokius miltelius ir į šokius kažkodėl dažniau eidavo su vyrais, bet šiaip, nieko blogo apie jį pasakyti negalima...
Na, gal kiek tinginys, prie remontų nelabai, o ir batų užsirišti vis dar nemokėjo... Užtat turėjo pinigų.
Ir štai lyg perkūnas iš giedro dangaus: pinigų daugiau negausi, verskis kaip išmanai...
Meilė pradėjo blėsti. Draugės, kurioms taip pat nesisekė, sako, jog už jūrų gyvena dar turtingesnis jaunikis, bet sunku jam kristi į akį - nuolat vaikšto užrietęs galvą ir beveik nieko nemato. Gerai, kad ten retai lyja, nes į nosį pribėgtų vandens... Tiesa, sklando gandai, kad visi jo turtai - į skolą...
Eiti dirbti nuotakai pačiai? Jūs gal juokaujate - po viso to, ką teko išgyventi... Juk gali nulūžti dirbtinai priauginti nagai, o ir už paskolą darytos šukuosenos gaila - ne tam tiek stengtasi, kad vėl reikėtų trintis tarp ubagų...
