Kaunas per šeštą kartą šiaip ne taip įveikė korupciją. Aukcione pardavė „auksinį“ tualetą. Kainavusį 153 tūkst eurų. O parduotą už 1000 eurų. Tai yra, 153 kartus pigiau.
O kodėl taip pigiai? Juvelyrai, auksinio tualeto statytojai, matyt, dabar labai stebisi. Tiek mažai? Už tokį brangintiną pastatą? Matyt, prabos skaičiai nudilo. Pirkėjai neįskaito, kiek kilogramų grynojo aukso. Nepanašu, kad tarptautinėse rinkose būtų tiek nukritusi aukso kaina. Nebent kas nors iš istorinių statytojų apmovė kolegas. Į tauriojo metalo lydinį šiek tiek vario primaišė. Tačiau vis vien, galvoja istoriniai laikinosios sostinės WC statytojai juvelyrai, negalėjo tas mūsų vertingasai pastatas taip tragiškai atpigti. Reikėjo iš pradžių ne į aukcioną, bet lombardams pasiūlyti. Jie supirkinėja auksą brangiau. Ar palaukti iki 2022 metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tegul tada užsieniečiai nusprendžia, kas vertingiau. Centrinio pašto rūmai ar jūrinis konteineris. Nors ne skitų auksas, bet vis vien auksinis. Drįstu manyti, jog bent pusė vertintojų įžvelgtų tame konteineryje daug meninių, filosofinių, postmodernių įžvalgų. Ir nutartų, jog toks kūrinys tiktų ir šiuolaikinio meno muziejui. Jei kūrinyje ant klozeto sėdėtų gyvas mąstytojas. Įsuktas į celofaną.
Tačiau ne. Brangintinas pastatas parduotas ir išvežtas. Kur? Lyg ir į Vilnių. Kam? Kažkam. Nei juvelyrui, nei menininkui. Įskaitant ir korupcijos virtuozus. WC statytojai juvelyrai dabar turbūt kūkčioja, jog Kaune įvykdytas grubiausio vandalizmo aktas. Miestas prarado vieną savo originaliausių akcentų. Paryžius turi Eifelio bokštą, o Kaunas galėjo pasigirti brangiausia, bet kartu ir kukliausia Europos tupykla. Kaip prisiminimą buvusių savivaldybės sukčių. Tačiau ne. Nukainojo korupciją ir pardavė. Nejaugi visą?