Šiandien negalima agituoti, bet gal nebus palaikyta agitacija, jei kai ko paprašysiu senų ir naujų parlamentarų. Visų, kad ir kas būtų išrinkti, nepriklausomai nuo partijos ar frakcijos. Juk kaip žmogus turiu teisę paprašyti, kaip pilietis - pareikalauti. Paprašyti noriu labai paprasto dalyko - būkite žmonės, o ne robotai. Ir tai nėra paprasta šiais laikais, kai asmenybė paverčiama sraigteliu. Seime irgi paprasčiau suktis, jei esi tik sraigtelis.
Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, įsivaizduojame kompiuterius, bet ir žmonių intelektas vis labiau panašėja į dirbtinį. Įsivaizduokime situaciją, dažnai pasitaikančią ir realybėje - paaiškėja koks nors skandalingas faktelis ir politikai puola jį komentuoti. Viskas veikia kaip kompiuteryje, tik šiuo atveju tai reiškia ne tikslumą, o šabloniškumą. Į politiko smegenis instaliuota jo frakcijos standartus atitinkanti programėlė, ji minimaliai apdoroja naują faktą ir pateikia standartinį vertinimą. Paskui visi svaidosi tais šablonais vienas į kitą. Intelekto čia reikia ne daugiau, nei žadintuve ar mikrobangų krosnelėje.
Politikai dažnai pamini Vinstoną Čerčilį kaip žmogų, padariusį jiems įtaką ar bent įspūdį. Tačiau tokia originali asmenybė pramiegotų visus posėdžius, jei atsidurtų tokioje nuobodžioje vietoje, kaip šiuolaikinis parlamentas. Jei ką, čia aš ne apie mūsų parlamentą konkrečiai, o apie daugumą Europos parlamentų apskritai.
Taigi, mieli ir nemieli seimūnai, nebūkite robotais. Jau geriau kartą per kadenciją pasirodyti salėje su kvapeliu, nei ketverius metus joje kiurksoti be įkvėpimo. Geriau kartais išjungti galvoje frakcijos įdiegtą programą, nes kitaip etika ir moralė jums visą laiką bus ne šio pasaulio dimensijos. Jei to padaryti esate nepajėgūs, geriau neužimkite politinio eterio, nes 141 robotas nedaug skiriasi nuo 1 roboto.