Apie Lietuvą ataskaitą pateikę Europos Komisijos atstovai mūsų šalį pavadino paradoksų valstybe. Ir negali ginčytis - nesuderinamų dalykų čia labai daug.
Štai, pavyzdžiui, vidutinis atlyginimas šalyje siekia 730 eurų, atskaičius mokesčius, tačiau vieni už šiuos pinigus važinėja naujausiais mersais, kiti - sovietinius laikus menančiais „ereliais“. Dar yra daug dirbančių už 400 eurų ir skaičiuojančių kiekvieną centą ir tokių, jau seniai nedirbančių, gaunančių lengvatų, kompensacijų ir pinigų netaupančių.
Kone kas antras lietuvis turi aukštojo mokslo diplomą, kai kurie netgi po kelis. Tiesa, dalis šių „mokslininkų“ jau seniai negyvena Lietuvoje - jie diplomuoti valytojai Vokietijoje, kambarinės Anglijoje, skerdikai Airijoje ar statybininkai Norvegijoje. Aukštos klasės darbininkai siunčia linkėjimus į Lietuvą, juos mokinusiems profesoriams. Pastarieji perduoti linkėjimų buvusiems studentams negali - tiek neuždirba.
Dar pas mus jau tapo įprasta sakyti, kad yra Vilnius ir kiti miestai. Tai gryna tiesa, mat gyvenimas sostinėje nuo kitų miestelių skiriasi kaip diena ir naktis. Todėl dažnas iš savo rajono neišvažiuojantis vilnietis mėgsta vakarais pasižiūrėti, kaip „gelbėjami“ kaimiečiai. Ir negali patikėti savo akimis, kad toks gyvenimas verda vos už 50 ar 150 kilometrų nuo sostinės. Perjungiant kanalus, vieną dieną matai, kaip koks nors teisėjas Egidijus skaito nuosprendį ir moralizuoja žmogų, kitą dieną - Egidijus jau žygiuoja su antrankiais.
Paradoksais pasižymi ir mūsų valdžia. Štai atskiri veikėjai per kadenciją Seime sugeba pabūti ir liberalais, ir socialdemokratais ir išpažinti senąsias konservatorių tradicijas. Nors ideologijos turėtų skirtis kardinaliai. Todėl žmonių jau nestebina, kai, pavyzdžiui, pagalba šeimoms pasireiškia vaikų atiminėjimu, kova su narkomanija vyksta diskutuojant apie žolės legalizavimą, partizanų pagerbimo metais nacionalinė premija skiriama partizanų juodintojui, o teroristams mokama kompensacija už kankinimus, nors oficialiai nepripažįstama, kad kankinimo vieta buvo Lietuvoje...
Jau dabar galiu garantuoti, kad kita savaitė prasidės įprastomis frazėmis: „Kaip galėjo „šitą“ išrinkti į merus? Kas už jį balsavo? Paradoksas!”