Nesibaigiantis karantinas

Jo metu buvo paralyžiuota dalies verslų ir įstaigų veikla. Kai valdžia leido atnaujinti veiklas, ryžosi ne visi. Tiksliau, vieni (kai kurie) nesiryžo, kiti - nebepajėgė. O tie, kurie visgi atvėrė duris klientams, regis, dar gyvena „viena koja“ karantine.

Pavyzdžiui, ar pastebėjote, kad jūsų pamėgtoje kavinėje trūksta padavėjų? Gerokai praretintas aptarnaujantis personalas sukasi kaip bitutės, tačiau laiku ir kokybiškai aptarnauti visų staliukų vis vien nepavyksta. Štai mano mėgstamoje kavos parduotuvėje karantino metu vietoj dviejų pardavėjų dirbo viena. Kartą dejavo, kaip sudėtinga vienai suktis dviejuose parduotuvės skyriuose. Po karantino - tas pat. Matyt, savininkas pamatė, kad susitvarko ir viena. Verslas, įjungęs taupymo režimą, jo taip ir neišjungė.

Ne tik smulkusis. Stambieji, pasinaudoję karantino sąlygomis, visiškai atsiribojo nuo klientų. Jeigu iki karantino į banką prisiprašyti buvo sudėtinga, tai dabar beveik neįmanoma. Negana to, kad žmones aptarnaujančius skyrius tuoj bus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, tai dabar ir į juos durys užvertos. Net pasibaigus karantinui. Norint konsultacijos, reikia registruotis iš anksto. Ir kažkodėl telefonu, kuriame balso įrašas kartoja vieną ir tą patį, taip ir nepasiūlydamas registracijos.

Pensininkai skundžiasi, kad panaši situacija ir norint patekti į „Sodrą“. Apie iki šiol nepasiekiamas gydymo paslaugas kalbėti jau net gėda. Karantino metu neveikusios stambiagabaričių atliekų aikštelės po karantino ir tos jau prašo užsiregistruoti iš anksto. Iš karantininių maršrutų taip ir negrįžo dalis viešojo transporto.

Tai tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad karantininis režimas niekur nedingo net ir jį atšaukus. Greičiausiai, taip stengiamasi padengti patirtus nuostolius. Taupant, ribojant paslaugas, mažinant personalo. Liūdna, kad už viską teks sumokėti paprastiems piliečiams... kaip visada. Didesnių kainų, prastesnių paslaugų, mažesnių algų ir naujų mokesčių pavidalu.