Pasitariau su protingu žmogumi ir priėmiau sprendimą. Taip sakydavo vienas pažįstamas. Žmogus, su kuriuo tardavosi, buvo jis pats. Bet ne kiekviename gyvena „proto bokštas", todėl dažnam tenka tartis su televizoriumi, kompiuteriu, kuriame net ir turgaus bobutės kalba tarsi būtų visažinės. Gatvėse televizininkai kamantinėja praeivius, skiepysis jie ar nesiskiepys nuo koronaviruso. Bent iš pagarbos vakciną sukūrusiems mokslininkams moterytės sakytų nežinančios. Bet ne, rėžia, ką galvoja. Nes kažkur girdėjo, kažkas sakė.
O štai medikai teigia, kad net nuo bjauriojo viruso greičiau pasveiksta optimistai, o ne dvasinių ligų nukamuoti ligoniai. Vienas senstelėjęs medicinos profesorius ne medikų rateliui davė patarimą nepulti prie pirmosios įvežtos vakcinos. Atseit, kita būsianti geresnė. Kuo, nepaaiškino. Pasirinkimą galimai lėmė ne vaistas, o jį pagaminusios kompanijos vardas. Šit, visi pilna burna kalba, kad Rusijos sukurta vakcina bloga. Bloga ji ar gera atsakys prieš Europos vėjus nuolat einantys vengrai. Užsipirko jie rusiškos vakcinos, ištirs ir spręs, daugiau pirkti ar patiems pagal Rusijos formulę ją gaminti. Vengrams neparodysi pirštu, kiek migrantų įsileisti ar kokius vaistus rinktis.
Jeigu tarp medikų klaidžioja abejonės, ko tikėtis iš paprastų žmonių? Tuomet savaime kyla klausimas, ar negalėtų atsakyti mūsų mokslininkai. Jaunosios kartos mokslininkai, pasimokę užsienio universitetuose pas geriausius profesorius. Girdėjau, jiems draudžia. Bet kas gali mokslininkui uždrausti sakyti tiesą? Nebent jis kažkam atidirbinėja.
Medikų bendruomenė šiuo metu laukia išsižiojusi, ką prezidentas pasirinks sveikatos apsaugos ministru. Geriau susipažinę svarsto, kad tinkamiausias būtų į kandidatus pasiūlytas buvęs valstybės kontrolierius. Padulkintų, esą į neaiškius biznius įklimpusią sveikatos sistemą. Padėtų tvirčiau pasijusti medikams, prieš kuriuos dabartinė ministerijos valdžia stichiškais sprendimais kursto visuomenę. Gal sumažėtų ir visuomenės nerimas.