Pastaruosius savaitgalius keliuose prie miestų budėjo maždaug 920 policijos ekipažų, kuriems talkino karo policijos daliniai. Pareigūnai turėjo neįleisti ir neišleisti iš miestų prašaliečių. Šiomis, ne biudžetui žadėtomis 1,7 mln., o net 2 mln. eurų atsiėjusiomis, priemonėmis, buvo siekiama suvaldyti koronaviruso plitimą.
1 nuotr.
Jos esą davė naudos, tačiau mistiniams ekspertams patarus, Vyriausybė nusprendė judėjimą tarp miestų riboti iki pat sausio 31-os. Darytina prielaida, kad naujoji akcija biudžetui atsieis panašią apvalią sumelę. Taigi, tam, kad žmonės nevažinėtų vieni pas kitus, valdžia išleis apie 3,5-4 mln. eurų.
Kiek tai pasiteisino? Kalėdų savaitgalį Vilniaus apskrityje pareigūnai, keliuose formuodami spūstis, patikrino 117 339 transporto priemones. 3295 transporto priemones vairavę asmenys buvo neįleisti į miestus ir sugrąžinti atgal. Bent jau oficialiai nebuvo įleisti, tačiau niekas neskaičiavo, kiek žmonių į miestus pateko kaimų ar sodų keliukais, nes patys policijos atstovai pripažino, kad visko sužiūrėti jie nespės. Dar vienas klausimas - kiek tai iš tikro prisidėjo prie viruso plitimo užkardymo, jeigu nuo jo labiausiai nukenčia senelių namų gyventojai?
Matydamas šitą, cituojant vieną politiką, „pakazūchą", vis bandžiau atgaminti - ką man tai primena. Ir prisiminiau - analogiškai riboti patekimą į Vilnių bandė carinės Rusijos valdžia. XIX a. pradžioje aplink sostinę išdygo 12 sargybinių - valdininkai buvo įsitikinę, kad visi gyventojai į miestą keliaus tik pro jas. Iliuzijos netruko išsisklaidyti ir XIX a. viduryje sargybinės buvo nugriautos, nes paaiškėjo, kad tie, kam labai reikėdavo, į miestą be problemų patekdavo aplinkiniais keliais.
Tik mūsų valdantieji iš istorijos nepasimoko ir, lengva ranka taškydami žmonių pinigus, vėl lipa ant to paties grėblio. Nors, kodėl nepataškius? Juk kai paaiškės, kad eksperimentas nepavyko, atsakyti už tai niekam nereikės.
