Politikai užsimanė, kad Lygių galimybių įstatymas būtų taikomas ir šeimoje bei privataus gyvenimo srityje. O Seimo Žmogaus teisių komitetas visu rimtumu tokį projektą ėmėsi svarstyti.
Negi seimūnams neatrodo, kad į šeimos gyvenimą ir taip pernelyg kišamasi? Jau buvo kilusi mintis netgi nurodinėti, kad motina turi tik kurį laiką būti vaiko priežiūros atostogose, o paskui ją pakeisti tėvas. Garsieji projektai dėl smurto artimoje artimoje irgi apipinti keistais siūlymais. Atseit buvo bandoma išgyvendinti požiūrį, kad vyras gali pliekti žmoną ar žmona vyrą, tėvai negali atžaloms duoti beržinės košės. Tačiau prieita iki tokių absurdų, kad net buvo siūlyta uždrausti psichologinį smurtą, o juo buvo įvardijama net vaiko kritika (neva gavo atžala dvejetą - nedrįsk nė subarti arba pagrūmoti).
Dabar jau ir lygios galimybės turėtų būti užtikrinamos šeimoje. Kitaip būtum įstatymo pažeidėjas (aišku, jei Seimas išdrįs tokį absurdą patvirtinti).
Ką reiškia lygios galimybės šeimoje? Jei visas vaiko priežiūros atostogas su vaiku bus mama, o tėvas dirbs, tai bus įstatymo pažeidimas? Jei žmona uždirbs mažiau nei vyras, jau ji bus pažeidėja? Jei su bloga kompanija susidėjusiam vaikui už bausmę sumažinsime kišenpinigius, o stropiai besimokančiam bei pavyzdingai besielgiančiam ne, tai pirmasis galės draskyti akis, kad pažeidžiamos lygios galimybės? Kažkodėl politikai yra įsitikinę, kad net ir šeimų, vaiko auginimo, vyro ir žmonos santykių klausimais jie geriau išmano nei konkrečios šeimos. Tačiau tarp tų pačių politikų yra ir daugybė išsiskyrusių, turinčių nesantuokinių vaikų, ar auginančių su narkotikais problemų turinčias atžalas. Reiškia, jie irgi nėra neklystantys. Todėl bent jau šeimoms tegul neprimetinėja savo nuomonės. Ir dar įstatymais.