Rinkimų į Seimą metu, dabartinė valdančioji dauguma dievagojosi, kad ateina išgelbėti Lietuvą, įveikti emigraciją, pakelti švietimo ir kultūros lygį. Ir, labai svarbu - spręsti mokestinius klausimus. Esą jau jie tai tikrai naujų mokesčių neįvedinės ir jų nekels.
O šiandien skaičiuojame, kiek daug pažadų subliūško ore ar politinėse derybose. Paprasta, nuo algos iki algos gyvenanti liaudis jau skaičiuoja, kiek šimtų eurų reikės atseikėti valstybei už planuojamus naujus taršos ir nekilnojamojo turto mokesčius. O jie realybe taps jau labai greitai. Nes juk, kaip visada girdime, Europos Komisija jau seniai Lietuvą ragina žengti šiuo keliu. Esą kiekvieną kartą bara mūsų politikus kaip kokius nemokšas. Jie nemokšomis būti nenori, nori būti pirmūnais.
Tik man atrodo, kad Europa jau pavargo mus barti ir dėl to, kad niekaip negalime sumažinti skurdo, kad politikai atsainiai žiūri į situaciją dėl pajamų nelygybės, o „Lietuvos geležinkeliai“ nesivargina pritaikyti traukinių neįgaliesiems. Dar po kelerių metų... O po jų derėsis pratęsimo ir vėl?
Ar ta diktatorė Europa mūsų politikams pedagogiškai negrūmoja dėl to, kad Lietuvoje atlyginimai primena krokodilo ašaras, palyginus su tuo, ką uždirba tikri europiečiai. Argi sąžininga mūsų reikalauti prisiimti visus mokesčiu, kurie įprasti ekonomiškai stiprioms valstybėms, ir tikėtis, kad turime iš ko juos sumokėti? Esu tikra, jeigu tūlas lietuvis uždirbtų tiek, kiek ne per daug gaunantis vokietis, kurio alga yra kelis kartus didesnė... Jeigu už sumokėtus mokesčius Lietuvoje gautume aukštos kokybės viešąsias paslaugas, pedagogams nereikėtų badauti, o medikams ir policininkams streikuoti... Su šypsena mokėtume visus tuos europinio standarto mokesčius.