1 nuotr.Karantino metu pašto siuntų iš užsienio srautas šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Tai privertė prisiminti dar 2019 metų lapkritį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą fizinių asmenų pašto siuntų deklaravimo muitinėje proceso antikorupcinį vertinimą. Jo išvada muitininkams nepatiko.
STT konstatavo, jog muitinė nesudaro aiškių ir praktinių sąlygų asmenims elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti pašto siuntomis gautų prekių. O tai atveria galimybę muitinės tarpininkams šį procesą daryti neskaidrų ir nepagrįstai pelnytis.
Deklaracijų klystkeliai tokie painūs, kad pačiam žmogui deklaruoti siuntą faktiškai nėra jokių galimybių. Tuo ir naudojasi apsukrūs tarpininkai, nors kartais jų paslaugos kainuoja brangiau už pačią prekę.
Prabėgo daugiau nei metai, kol STT siūlymas supaprastinti pašto siuntų deklaravimą „prisibeldė" iki muitinės. Neseniai ši pareiškė, kad nuo liepos 1 d. iš trečiųjų šalių atkeliavusias siuntas žmonės galės išsimuitinti patys.
Pažįstantys Lietuvos muitinę ne tik iš fasadinės pusės ploti katučių neskubėjo. Ir teigdami, jog skamba per gerai, kad būtų tiesa, neapsiriko. Norintys išsimuitinti savo siuntas privalės lankyti kelių savaičių kursus ir išlaikyti egzaminą. Ir visa tai „tik" už kelis šimtus eurų, neskaičiuojant sugaišto laiko.
Suma sumarum, gaunama labai paprasta išvada - muitinė akivaizdžiai „deda" ne tik ant STT antikorupcinio vertinimo rekomendacijų. Ir ant šalies įstatymų, taip pat. Remiantis pastaraisiais, teisėsaugininkų pastabas ir siūlymus įgyvendinti ar bent jau apsimesti, jog bent kažką daro, turėjo per kelis mėnesius. Patys STT agentai pripažįsta, jog tokio smūgio, perfrazuojant didįjį kombinatorių Ostapą Benderį, šlapia mazgote dar nebuvo gavę.
O kur Muitinės departamentui skubėti, jei jie net pastovaus generalinio direktoriaus jau pustrečius metus nesugeba rasti.
