8 nuotr.Seimo nariai norėtų plėsti parlamentinių lėšų panaudojimo galimybes, pavyzdžiui, mokytis užsienio kalbų. Kyla klausimas, kas apskritai yra parlamentinės lėšos? Tarkime, mokykloje pedagogui išskiriama lėšų dalis įsigyti darbui reikalingas priemones, tušinukus, pieštukus ir pan.
Mokytojas iš tų rėmų neišeina. Taigi politikams labai svarbu įsivardyti, kur yra parlamentinių išlaidų rėmai. Kitaip tariant, kokios išlaidos būtinos, norint „funkcionuoti“ kaip Tautos išrinktiesiems ir atstovauti rinkėjų interesams, ir kur prasideda asmeninė nauda, kurios mokesčių mokėtojai neturėtų finansuoti.
Manau, kalbų mokymasis jau asmeninė žmogaus nauda. Net jei parlamentinių lėšų iždas nedidėja, o augtų tik lėšų panaudojimo spektras, vadinasi, tokių lėšų taupymo galimybės sumažėtų iki minimumo. O taupyti įstatymų leidėjai mus moko kiekviename žingsnyje. Kaip kitaip, jei dalis žmonių skursta. Esame priversti. Taigi iš valdžios norėtųsi ne tik žodinio solidarumo, žinokite, empatija - jei ji nesuvaidinta - puikus dalykas, rinkėjai tą vertina.
Kitas dalykas, jei į parlamentinių pinigų panaudojimo galimybes būtų įtrauktos nepamatuotos perkamos paslaugos, daiktai, ilgainiui tie „nepamatuoti dalykai“ taptų neginčijama norma. Juk taip buvo metų metus, - sakytų išrinktieji... Kadais Airijoje žmonės nemokėjo už vandenį, jį apmokestinus ir darbininkams pradėjus įrenginėti vandens skaitiklius, vartotojai sukilo: kaip taip galima, mokėti už vandenį?! Žmonėms tai buvo norma, pasikeitus situacijai imta šiauštis. Kas garantuos, kad Seimo nariai nepradės šiauštis, jei įtvirtinus galimybę mokytis kalbų vėliau būtų bandymų ją atšaukti.
Galiausiai išrinktieji - ne šiltnamio gėlės, kurias mokesčių mokėtojams reikėtų laistyti, kitaip sakant, rūpintis, kad jie pragystų užsienietiškai. Žmonės jus išrinko, kad jais pasirūpintumėte, o ne atvirkščiai. Su visa pagarba, nenaudokite suteiktos valdžios galių savo reikmėms.
