6 nuotr.Vakar sostinės policija gavo pranešimą apie Naujojoje Vilnioje ant pėsčiųjų tako iškeverzotą premjerą įžeidžiantį užrašą. Tai jau antras toks užrašas, žeminantis aukštą politiką, per savaitę. Panašia retorika praėjusį ketvirtadienį apipaišyta gatvė prie premjero namų.
Yra toks pasakymas „durniausi vagys“, ir visiems aišku. Taip ir šio vadinamojo „menininko“ kitaip nepavadinsi. Pasirinko vyras vietą tiesiog vadovybės apsaugos darbuotojų panosėje ir buvo už rankos sučiuptas. O sučiupus paaiškėjo, kad negarbingais darbeliais užsiiminėjo ne koks piemuo, o buvęs rimtas vyras, kadenciją baigusios prezidentės bei vieno, taip pat kadenciją baigusio, ministro patarėjas.
Keista, ar ne? Bet dar keisčiau, kai jį teisinti ėmėsi vienos iš skaidriausiais save tituluojančių partijos lyderis. Esą neišlaikė žmogui nervai. Tai tau pavyzdys! Išeitų, jeigu kas nepatiko, jei nori žmogų pažeminti, varai į gatvę ir kloji kas į galvą šauna ant asfalto. Tas vagis, bobišius, anas nevykėlis, kvailys, parsidavėlis. Jeigu tokių performansų autoriai ir toliau bus teisinami, kaip atrodys mūsų takai ir asfaltai rudenį, kai priartės Seimo rinkimai? Taip taip - rinkimai, nes paprasti vaikigaliai taip nesielgia. Svetimos gatvės šutvę žeminančių įrašų ant takų jie nepalieka. Kaip mat būtų išaiškinti ir pamokyti.
Ir kokių gi priemonių imtis prieš suaugusiųjų išmones. Uždrausti pardavinėti grafičių kreideles? Paleisti virš politikų gyvenviečių, takų dronus? O gal skirti vieną taką emocijoms išlieti su sąlyga, kad praėjus parai, patys viską nugramdys? Viena garbi politikė padovanojo Tautai posakį „perteklinė priemonė“. Ir ši priemonė būtų „perteklinė“. Užtektų tik nustoti patamsių dailininkus teisinti. Jeigu jie tokie „liūtaširdžiai“, kodėl paišyti išeina naktį? Išsirašytų plakatą ir trauktų gatvėmis vidurdienį. Dar ir politinę reklamą pasidarytų.
