Kone kasdien šiandien galime sutikti tautiečius, pasipuošusius marškinėliais su Vyčiu, prasilenkti su automobiliais, ant kurių šono puikuojasi raitelis su kalaviju, ar tiesiog akimis palydėti nepažįstamojo kieme plevėsuojančią vėliavą su Lietuvos herbu. Šiomis dienomis Vyčio simbolis tapo ypač „madingas“. Prie tokio jo populiarumo šuolio nemažai prisidėjo ir Benediktas Vanagas. Šiuo metu Dakaro ralyje Saudo Arabijoje savo jėgas išbandantis pilotas dar prieš pirmąjį savo sunkiausių pasaulyje lenktynių iššūkį garsiai kalbėjo ir dabar nuolat kartoja apie kiekviename iš mūsų slypintį Vyčio geną, kuris mums, nors ir mažos šalies atstovams, leidžia konkuruoti su pasaulio didžiaisiais.
Patriotiškumas, tautos vienybė, vertybės, pasididžiavimas, pagarba, didybė, ryžtas, kovingumas - galima išskirti dar daug kitų žodžių, apibūdinančių šį istorinį simbolį. Vis dėlto svarbiausia yra ne tai, jog kasdien kišenėje turi monetą su Vyčio atvaizdu ar ant savo mašinos užklijuoji didesnį drąsiojo raitelio lipduką. Vytis turi būti tavo širdyje, galvoje. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Jei lakstai miesto gatvėmis kaip akis išdegęs, nesilaikai taisyklių, nepagarbiai elgiesi su kitais eismo dalyviais, ar esi vertas Vyčio simbolio? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų. Pirmiausia turime gerbti vieni kitus, Vytį rodyti ne pasauliui, o lietuviams.
Šiais laikais dirbtinumo, susvetimėjimo labai daug. Viskas daroma iš egoistinių paskatų arba siekiant pasipuikuoti, būti „madingam“, pritapti prie lyderių. Tačiau kai kalba pasisuka apie patriotiškumą, „madinga“ gali būti tik tai, jog supranti, ką „transliuoji“ eidamas koja kojon su Vyčiu. Tas pats B.Vanagas mėgsta sakyti, jog kiekvienas turime savo Dakarą, savo gyvenimą, savo problemas ir išbandymus. Nors visa tai galiausiai ir susiveda į žodį „Lietuva“.