4 nuotr.Po karantino ir visų kitų viruso aktualijų nuolat buvo kartojama, jog niekas nebebus taip, kaip buvo, kad teks išmokti gyventi kitaip. Vadinasi, šiais metais ir atostogausime „naujoviškai“. Dalis tautiečių su lagaminų krovimu ir svajonių „gulinėjimu“ po palme užsienyje atsisveikino dar kovo mėnesį ir atsigręžė į gimtinę. Be abejonės, Lietuvoje yra daugybė nuostabių ir neaplankytų vietelių, dar kartą įrodančių, kokioje gražioje šalyje gyvename, tačiau šis deginimosi sezonas kitoks bus ir čia.
Nors užsienio turistai pamažu jau beldžiasi į Lietuvos duris, tačiau jų dar ne tiek, kiek būdavo „anuomet“, mūsų šalies pajūris dar neskamba įvairiausiomis kalbomis. Aišku, verslininkai skundžiasi, jog viešbučiai nebus užtvindyti „etatinėmis“ užsienio turistų grupėmis, kad laukia didelės finansinės duobės. Tiesa, apie pagalbos verslui planą ir kompensacijas jie taip garsiai, kaip apie bėdas, nekalba. Tad ką daryti, kai nebegali prisivilioti užsieniečių su storomis piniginėmis? Paprasta, nuplėšti paskutinius marškinius nuo tautiečių.
Ir taip visą laiką buvo sakoma, kad, pavyzdžiui, Palangoje atostogauti gerokai brangiau nei Ispanijoje, tai nuo šiol ten išvis „auksinis“ kurortas. Tačiau atostogų vis tiek norisi, tad lietuvaičiai (tie, kurie nedrįsta skristi svetur) kiek dar įmanoma iškrato skylėtas kišenes ir pirmyn prie savos jūros. Paradoksalu, kainos kosminės, pinigų nėra, o mūsų pajūrio viešbučiuose jau dabar net su žiburiu sunku rasti laisvą kambarį. O jei jį gauni, tai viešbučio darbuotoja prieš atvykstant telefonu maloniai pasako, jog nedrįstum nė minutės anksčiau pasirodyti ar vėliau išvykti, nes už tavęs - laukiančiųjų eilė, tad nėra ko ilgai miegoti. Atostogų troškimas užtemdo protus. Visi skundžiasi, kad tik skųstųsi, o galiausiai vis tiek renkasi patogų (ir nebūtinai pagal kišenę) gyvenimą.
