(77)Seimas užsiplieskė priimti Laukinės augalijos įstatymo pataisą, kuri uždraustų rinkti grybus, uogas bei riešutus privačioje žemėje arčiau nei 100 m iki savininko sodybos. Nebent pats savininkas leistų.
5 nuotr.
Pirmoji mintis - negi valstybėje neliko svarbesnių problemų? Visos mažesnės už nuskintą ne savo riešutą? Antroji mintis - giliamintiška. Matyt, Seimas slapčia ruošia mūsų valstybę hibridiniam karui ir žaliųjų žmogeliukų invazijai. Tik tai slepia nuo mūsų, kad neišsigąstume.
Tarkime, mes teisingi, net absurdiškiausius nurodymus vykdantys, piliečiai, išdrošime į mūsų Tėvynes girias bei miškus. Nešdamiesi krepšius bei liniuotes. Pamatai sodybą ir prie jos grybą - su liniuote išmatuoji atstumą. Atstumas per mažas - išsigąsti grybo teisėto savininko ir nepjauni. O šit diversantai, žalieji žmogeliukai, įsliūkinę miškais į Lietuvą, nežinos mūsų absurdiškos įstatymo pataisos. Ir iškart demaskuosis. Pjaus grybą kaip pasiutę. Negi susilaikys žalias žmogeliukas pakeliui nenuskynęs nė vienos žemuogės. O jei rudeniop į mūsų valstybę veržtųsi, nenupešęs nuo lazdyno nė vieno riešuto? Mūsų specialiosios tarnybos iškart tokius diversantus prigriebtų. Pakaktų klausimo - o kur tamstų liniuotės? Kad sprogmenimis apsikarstę - matome ir nieko įtartino nepastebime. Bet kur liniuotės?
Ir nepakaktų pasiteisinimo, kad savininkas be liniuočių valkiotis leido. Nes kiltų įtarimas, kaip žmonės tą savininką nustatė. Nes jei miške stūkso sodyba, nebūtinai ši sodyba yra miško savininko. Juolab nenustatysi, jei sodyba užrakinta. O tuo metu baravykas gailiai spokso tau į akis ir prašosi nusidėti. Matyt, teks lakstyti po miškus ne tik su liniuotėmis, bet ir su pažymomis. Gautomis iš Registrų centro. Ir savininkų leidimais, patvirtintais notarų. Dešimties baravykų kvotai. Ras daugiau - konfiskuos kartu su nusikaltimo įrankiu krepšiu.
