Taip pastaruoju metu galima pagalvoti apie Lietuvos teisingumo sistemą, girdint institucijų sprendimus. Prieš savaitę Klaipėdos apygardos teismas Jurbarke nepilnametę žiauriai sumušusį ir išžaginti bandžiusį pilietį paliko laisvėje.
Taip taip, tą patį, kuris lemtingąjį vakarą elgėsi kaip žvėris, o teismo salėje - kaip nekaltas avinėlis, verkiantis „krokodilo ašaromis". Atrodo, kad šios ašaros sugraudino jau dvi teismo instancijas. Teisme mūru stojusių tėvų užnugaris, atrodo, atmušė ne tik žurnalistų fotoaparatų blykstes, bet ir realios laisvės atėmimo bausmės tikimybę. Nors vaikinui grėsė iki 10 m. laisvės atėmimo bausmė, ji virto 10 tūkst. eurų žalos atlyginimo suma. Ir papildomas nepatogumas - pirmosios instancijos teismas jam uždraudė vartoti alkoholį, nors įstatymas ir taip draudžia parduoti alkoholį iki 20 metų.
Sutapimas ar ne, tačiau panašiu metu pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą, po kurio teismui teks spręsti grožio meistrės likimą. Dėl to, kad paslaugas teikė be licencijos, moteriai gresia iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip liaudyje sakoma, negalima lyginti, bet palyginkime. 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, 1563 švirkštai, grožio meistrės salone prieš sulaužytą nepilnametės žandikaulį, išmuštą dantį ir visam gyvenimui sužalotą psichikos sveikatą.
Dar viena iliustracija - šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje mažiausia dešimt metų nelaisvės atėmimo gali būti skirta mamai, kuri bandė žudytis su negalią turinčiu vaiku, nes nė viena institucija nesutiko jai padėti.
Mūsų Temidė ne tik akla, bet net svarstyklių neturi. Ar proporcingumo principas pasimetė kažkur tarp teismo rūmų koridorių? O gal Temidė ne tik nieko nemato, ji jau nieko ir negirdi. O teismų sprendimai, atrodo, jau seniai užklijavo jai ir burną.