Žmoniją seniai kamavo du klausimai - iš kur atsiranda dulkės ir kur dingsta pinigai. Atsakymas į antrąjį klausimą, panašu, rastas. Pinigai, bent jau kalbant apie Lietuvos biudžetą, „ištaškomi“. Rimtais veidais ir dideliais kiekiais.
Stebint dabartinės Vyriausybės planus apima nuojauta, kad jie (valdžia) ir mes (visuomenė) gyvename skirtingose planetose. Dalis Lietuvos piliečių, neapsikentę valdžios patyčių, jau paliko kraštą. Tikėtina, be planų sugrįžti. Likusieji vis garsiau reiškia savo nepasitenkinimą tuo, kas vyksta mūsų šalyje. Mes tai matome ir suprantame. Jie - nemato, todėl pinigus leidžia ne realiems, „ūkiniams“, darbams, o kažkokiems utopiniams projektams. Tarkim, emigrantų sugrąžinimo programos platformos gerinimui ir jos viešinimui kitąmet planuojama skirti apie milijoną eurų. Dar po metų - antrą milijoną. Ir visos šios išlaidos bus skirtos ne grįžti norinčių tautiečių paramai, o programos, kaip juos sugrąžinti, įvaizdžio gerinimui. Nors, palyginus su kitais dabartinės Vyriausybės planais, tai yra smulkmena. Beveik 30 mln. eurų planuojama skirti seniai visų pamirštiems Koncertų ir sporto rūmams. Tokių išlaidų pagrindimui siekiama, kad šio, sovietmečiu statyto, objekto rekonstrukcija būtų pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai, kad Vilniuje trūksta vaikų darželių-lopšelių, matyt, yra antraeilis dalykas. Kita vertus, prisiminus, kad rugpjūčio pabaigoje Kultūros ministerija pasirašė beveik 40 mln. eurų vertės sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės Vilniuje galimybių studijos, kuri galėtų atsirasti ant Tauro kalno stovinčiuose, pusiau sugriuvusiuose Profsąjungų rūmuose, Sporto rūmams norimi skirti 30 mln. eurų irgi nebeatrodo tokia didelė suma. Ir niekam beįdomu, kad Profsąjungų rūmai turėjo tapti ne eiline koncertų sale, o Tautos namais. Juk koncertai, kuriuos valdantieji planuoja rengti tuose rūmuose, svarbiau. Tik klausimas: ar toliau vykdant prieš Tautą nukreiptą politiką, bus kam į tuos koncertus vaikščioti?