(48)Psichologinę gyventojų būseną stebintys specialistai sako, kad balandžio pradžioje gerėjusi emocinė būsena vėl pablogėjo. Daugėja pykčio, streso. Atrodytų, kaip tai gali būti, juk karantinas švelnėja, bet, akivaizdu, žmonės jau pajuto jo padarinius.
6 nuotr.
Ne tik specialistai mato, kad visuomenė pasiskirstė - į bijančius ir ne, į norinčius kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir nerimaujančius, kad ateis nauja viruso banga, į pavojus numojančius ranka ir paranojiškai drebančius. Greičiausiai nei vienas kraštutinumas šioje situacijoje nėra gerai, bet šiandien jau daugiau žmonių pradeda vertinti - ar tik ekonominė krizė nebus gerokai baisesnė ir daugiau aukų pareikalausianti nei pats koronavirusas. O tada gali kristi ne 90-mečiai, kad ir kaip jų būtų gaila, bet jauni, tačiau visiškos nevilties apimti žmonės. Paradoksas, bet dalis iš jų savo didžiule baime kasa sau duobę. Štai vienoje įmonėje darbuotojas, atvažiuojantis sava mašina, bijo dirbti vienoje patalpoje su kolega, važinėjančiu viešuoju transportu. Neva neaišku, ką parvežti gali. Nors pastarasis troleibuse sėdi vienas, turėklų neapsikabina, o ir nebendrauja su niekuo. Bet kolegos baimė užtemdo sveiką protą ir darbuotojai lieka namuose. Su mažiau darbų, mažiau galimybių, mažesnėmis algomis.
Kiti štai komentaruose piktdžiugiškai rašo: „kaip gerai, kad vasarą tautiečiai nesivartys Turkijos kurortuose, neparveš ligų, tegul Lietuvoje maudosi“. O juk žmonės tiesiog nori atsipalaiduoti, nori šiltos jūros ir kalnų. Pakeisti aplinką, pamatyti kitokią kultūrą. Kiekvienas pailsi savaip, bet plakti už tai, kad gyventojai jau spėjo pasiilgti kelionių ir nori jas planuoti - nesąžininga. Be to, tie, kam atostogos populiariausiuose kurortuose asocijuojasi tik su „viskas įskaičiuota“, dažniausiai beveik niekur nėra atostogavę.
Panika užsitęsė per ilgai - manau, galima taip pasakyti. Lietuvoje sergančių (ačiū Verygai, medikams, piliečiams ar Dievui) yra tikrai nedaug. Net savaitgalį vykęs bandomasis testavimas parodė tik vieną užsikrėtusįjį - sergančių prekybos centruose nėra. Tai kodėl vis dar galioja tiek apribojimų? Kodėl neleidžiama normaliai veikti kavinėms, kinui, teatrui? Sodinkime žmones per atstumą, liepkime dėvėti pirštines ar kaukes, bet leiskime dirbti. Ir testuokime, kuo daugiau. Užteks gyventi įsivaizduojant, kad už namų durų vien tik virusas. Priešingu atveju - bus blogai. Jau išgelbėjome nuo apkrovos medicinos įstaigas, bet, neabejoju, palaidojome verslus, galimybes, viltis.
Laimei, tą, atrodo, jau supranta ir užsienis. Kovą įvesti karantiną skatino vis didėjantis teigiamų ėminių skaičius, dabar - sergančiųjų vis dar labai daug, tačiau karantinas faktiškai visur švelninamas. Italijoje aktyvių atvejų skaičius - beveik 90 tūkst., Prancūzijoje - 94 tūkst., Ispanijoje - 67 tūkst. Daug? Taip, bet daug daugiau žmonių serga kitomis ligomis, mirtinomis ligomis. Kaip ši pandemija atsispindės pasaulio mirčių statistikoje - pamatysime. Bet visi sutinka, kad tie skaičiai negalės būti laikomi visiškai teisingais. Daug žmonių su diagnoze COVID-19 mirė visai ne nuo jos. Bet į statistiką pateks. O štai mirę, pavyzdžiui, nuo vėžio, kraujo užkrėtimo, širdies ligų, laiku dėl pandemijos negavę pagalbos, statistikoje neatsispindės. Kaip ir mirę iš nevilties.
