Lapkričio viduryje dabartinis Seimas baigs savo kadenciją, jį pakeis naujai išrinktas. Tačiau kaip ir kaskart po parlamento rinkimų ir šįkart turėtų kilti nemažas chaosas. Bent jau dėl svarbiausio metų įstatymo - kitų metų valstybės biudžeto įstatymo. Mat projektas spalio viduryje bus pateiktas dar šios kadencijos Seimui, o priiminės jau naujai išrinktas. Beje, projektą pateikinės dabartinė Vyriausybė, o per svarstymus ir priėmimą jį gins jau naujoji.
1 nuotr.
Absurdas. Tokiu atveju 2021-aisiais politikai turės sprendimus priiminėti, atsižvelgdami į nuėjusių nuo valdžios kolegų sukurptą biudžetą. Jei kas nors bus blogai, galės purtytis atsakomybės ir sakyti, kad yra visai nekalti. Arba gali atsitikti dar blogesnis variantas - naujoji Vyriausybė lapkritį skubiai sukurps naują projektą, kurį naujasis Seimas taip pat skubiai ir neįsigilinęs turės patvirtinti. Tačiau ačiū, nereikia. Žinome, kas buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais. Biudžetas virto naktine mokesčių reforma, sukėlusia riaušes prie Seimo.
Kokia išeitis? Pakeisti Konstitucijos 57 straipsnį, numatantį, kad Seimo rinkimai vyksta antrą spalio sekmadienį. Kas ketverius metus rengti juos, pavyzdžiui, pavasarį. Tada naujoji valdžia ramiai iki metų pabaigos galėtų patvirtinti savo pačios suplanuotą biudžetą. Juo labiau kad politikams Konstitucija, nors ir patvirtinta Tautos referendumu, nėra šventa karvė, atskiri straipsniai dažnokai kaitaliojami. O ir tas pats 57 straipsnis 2004 m. buvo pakeistas, nes iki tol skambėjo taip: „Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams“. Be to, į Konstituciją dažnai kėsinamasi grynai politiniais sumetimais. Pavyzdžiui, siūlymas įteisinti dvigubą pilietybę buvo tikrai ne kas kita, kaip bandymas nusipirkti emigrantų balsus. O 57 straipsnio pataisa bent jau padėtų išvengti chaoso.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
