6 nuotr.Prieš kelerius metus visi svarstėme, kaip teks gyventi užsukus ES paramos kranelį. Dabar ši problema kiek atslūgo, dėkoti už tai reikia „koronai“. ES pinigų dalybose kovojant su pandemija, Lietuva gali tikėtis net 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų paskolų. Išeina, kad per artimiausius septynerius metus Lietuva gaus beveik dvigubai daugiau pinigų, nei gavo 2014-2020 m. Tik ar nenueis jie vėjais?
Mūsuose jau įprasta kalbėti apie pinigų „įsisavinimą“. Būtent šis žodis reiškia procesą, kai pinigus neva paima valstybė, bet naudą pajaučia tik tie, kas „paėmimo“ projektą suraitė ir įgyvendino. Ir dažniausiai čia šnekama ne apie varganus kelis tūkstančius, o apie milijonus eurų.
Tad mūsų valdžios, kuri rudenį tikrai iš esmės pasikeis, laukia didžiulis iššūkis. Tiksliau, būsimų valdininkų sąžinės - kaip neįsisavinti tuos milijonus, o padaryti taip, kad jie pasitarnautų valstybei.
Vis dar keista girdėti žmones, sakančius „taigi čia mums nieko nekainuoja, projektą finansuoja ES“. Taip sakoma ir apie nendrinių meldinukių perkėlimą, kitąmet uždaromų mokyklų renovavimą, kelių, vedančių į niekur, remontą, nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimą, upių gilinimą ir dar daugybę įvairių projektų. Taip, finansuoja projektus ES, bet nepamirškite, kad mes į tą ES biudžetą irgi mokame pinigus. Kasmet - apie 500 mln. eurų. Taigi negali sakyti, kad mums tie „įsisavinami“ projektai nieko nekainuoja. Kainuoja dar ir kaip!
Žinoma, ES projektų tvarka taip suraityta, kad negali, tarkime, paukštelių perkėlimui gautus pinigus naudoti neįgalių vaikų stovykloms. Nors logika sakytų elgtis būtent taip. Jeigu Lietuvoje didžiausios problemos vis dar yra socialinė atskirtis ir emigracija, reikėtų pirmiausia susitvarkyti būtent su šiais iššūkiais. Juk visiems aišku, kad kai žmogui bus gera gyventi savo šalyje, jis tuo gėriu pasidalins ir su aplinkiniais. Norėsis ir namus pagražinti, ir šiukšles rūšiuoti, ir gamtą labiau tausoti.
Taigi atidžiai stebėkime, kas ES fondų milijardus dalinsis, kokiems projektams jie bus skirti ir svarbiausia, kas juos įgyvendins. Tada taps akivaizdu, kas stengsis dėl šalies gerovės, o kas pinigus „įsisavins“ taip, kad tik paties sąskaita banke išsipūs 7 kartus.
