1 nuotr.Galima pagalvoti, kad Seimo nariai yra socialiai remtini. Gyvena iš algos minimumo. Kaip kitaip galėtume paaiškinti, kodėl Seimo nariai, anksčiau iš parlamentinei veiklai skirtų pinigų apsirūpinę automobiliais, dabar jau lygiai taip pat apsirūpina ir kompiuteriais. Tokiais brangiais, kad galima pagalvoti, jog Seimo narys už kanceliarines išlaidas ruošiasi išsipirkti lėktuvą. Ar išsinuomoti kosminę stotį.
Seimas nėra astronautikos centras. Seimo narys - toli gražu ne astronautas. Kai kurie - net su aiškiomis išsilavinimo spragomis. Nes priimtiems įstatymams iškart prireikia įstatymo pataisų. Tad koks skirtumas, ar darbuosis kompiuteriu, kainuojančiu tris tūkstančius litų, ar kompiuteriu, kuris kainuoja keleriopai brangiau? Elektronika savaime yra tik elektronika. Einšteino nesukuria. Svarbiausia, kas maigo kompiutero klaviatūrą.
Kaip būtų galima paaiškinti tokius apsipirkinėjimo viražus. Ypač kai apsipirkinėjama mokesčių mokėtojų pinigais. Galima paaiškinti labai paprastai. Seimūnai, nors ir vaidina prieš mus brandžius vakariečius, yra vis tie patys homines sovietici. Ir elgiasi su parlamentinėmis išlaidomis kaip tas sovietinis statybininkas su cementu. Pusę maišiuko panaudosiu daugiabučio statyboms, o kitą pusę maišiuko panaudosiu savo reikmėms. O kodėl ne? Jei aš esu statybininkas ir prie cemento prieinu. Kaip audimo fabriko darbininkas prieina prie siūlų, o mėsininkas - prie dešros. Bet tik aš, aš, aš prie cemento prieinu. Tad ir mūsų Tautos išrinktieji galvoja taip pat. Vadovaujasi sovietinio statybininko logika. O kodėl sau neįsigijus automobilio, kompiuterio? Jei aš, aš, aš prie parlamentinių pinigų prieinu.
Kita priežastis, kodėl Seimo narys nori grožėtis pačiais brangiausiais kompiuteriais, yra daiktų kultas. Savaip suvoktas, vien išorinis „prestižas“. Kompiuteris tokiam elitiniam tarsi „Prada“ rankinė ar panašus blizgutis. Nieko stebėtino. Žmogaus galia visada buvo simbolizuojama daiktais. Baseinų, jachtų, rūmų ar haremo odaliskų kiekiu. Tad ir mūsų galingieji Tautos tarnai bent kompiuteriais pademonstruoja savąją galią. Prieš juos išrinkusią ar net perrinkusią vietinę smulkmę. Tad nenustebkime, jei už mokesčių mokėtojų pinigus jie greitai ims pirktis batus, suknias, kostiumus, kailinius. Nes iškreiptai suvokia savo tikrąjį prestižą. Galėsime sakyti - ne „žiūrėk, eina Seimo narys“. Sakysime - „žiūrėk, eina batai“. Eina kompiuteris. Ir firminiai akiniai. O labiausiai prestižu susirūpinę Seimo nariai, matyt, ateityje vilks po 2-3 kompiuterius. Kad išsiskirtų iš minios. Būtų už ją ir už kolegas galingesni.
Ką galima konstatuoti? Protingų politikų yra, bet mūsų tikrai nevaldo išminčiai. Tai ir pastebime. Iš darbų. Mus valdo visiškai nesantūrūs, savo silpnybėms neatsparūs vienadieniai. Kol gali - čiumpa, griebia, naudojasi. Seime pasijunta kaip į ganyklą pirmąkart išleisti alkani veršiai. Žolės tiek daug. Taip norisi ją visą nusipešti. Sovietiniais laikais buvo toks keiksmažodis - „kad tu gyventum tik iš algos“. Seimūnams tai būtų pats baisiausias keiksmažodis.
