Šiltu rudeniu besimėgavusiems lietuviams gamta nusprendė priminti, kad jau į langus pasibeldė žiema. Ir padarė tai paprastai, tačiau labai efektingai - po naktinės lijundros paryčiais pasidarbavęs šaltukas plikledžiu nuklojo Vilniaus ir Kauno gatves.
Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Ratuotiems didmiesčių gyventojams pajudėjus į darbus, policininkai vos spėjo registruoti eismo įvykius. Baisių tragedijų išvengta. Išskyrus kelias, visos kitos avarijos buvo „metalinės“, pasibaigusios tik automobilių aplamdymais.
Pirmojo didesnio plikledžio spąstuose atsidūrę vairuotojai, aišku, keikėsi, tačiau keisčiausia tai, kad niekas nepuolė ieškoti atpirkimo ožių. Bent viešai tradicinių rypavimų, kad kelininkai ir vėl tradiciškai pramiegojo žiemą, nesigirdėjo. Šį kartą pastarieji apsidraudė ir nelaukė, kol pasipils avarijų neišvengusių vairuotojų „palinkėjimai“. Vien į sostinės gatves paryčiui išriedėjo pora dešimčių barstytuvų.
Tačiau smėlio ir druskos mišiniu visų gatvių, posūkių, įkalnių, nuokalnių bei kitų slidžių vietų nenubarstysi, tad reikia pasikliauti ne tik kelininkais, bet ir atsižvelgti į realias eismo sąlygas. Ir nepasiteisinsi, kad nieko nežinojai, kai dar išvakarėse ne tik meteorologai perspėjo apie gresiančius pavojus.
Paprastai kalbant, nuo elementariausio žioplumo vaistų nėra. Juk visai nesunku tik pradėjus važiuoti spustelėti stabdžių pedalą ir įsitikinti - slidu ar ne. Geriau jau slystelėti saugiai, nei bejėgiškai žiūrėti kaip, net ir užgulus stabdį, tavo automobilis eismo sraute nenumaldomai artėja prie esančio priekyje.
Juk ne veltui policininkai kasdien lyg „Tėve mūsų“ kartoja, jog norint pasiekti kelionės tikslą, būtina laikytis ne leistino, bet saugaus greičio ir atstumo tarp transporto priemonių. Ne taip jau ir retai judant lėčiau, viską galima padaryti greičiau. Ir svarbiausia, saugiai.