Mokytojo profesijai tapti prestižine reikia apvalios sumelės. Jos valstybė neturi. Neturi ne tik mokytojams geresnių algų iš ko mokėti, neturi ir lėšų regionuose mažoms mokykloms išlaikyti. Neapsimoka ten kankinti pedagogų ir moksleivių, todėl mokyklas uždaro (net nepaklausę tų pačių pedagogų ir mokyklinukų). Tačiau paradoksas - kaip valstybėje, kurioje švietimas „neapsimoka“, galima iš švietimo krautis milijonus?

Štai „turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų sąraše“ 132-oje pozicijoje įsitaisiusi „Karalienės Mortos mokyklos“ ir darželių tinklo „Vaikystės sodas“ steigėja Austėja Landsbergienė. Pozicija gal netraukia nei iki D.Mockaus, nei iki R.Karbauskio, bet suma - 18 mln. eurų - pavydėtina. Gaunasi, kad valstybė, neužtikrindama gyventojams galimybės vesti vaikus į valstybinius darželius ir mokyklas, krauna turtus konservatorių partijos paveldėtojo Landsbergio šeimai. Paprasčiau kalbant - kiekviena spyna ant mokyklos durų reiškia papildomą pinigą į Landsbergienės kišenę. O dar nepamirškite 100 eurų kompensacijos tėveliams, kurių vaikai negavo vietos valstybiniame darželyje, iš miesto biudžeto… Jie praktiškai iškart keliauja į privatininkų sąskaitą. Už kiekvieną vaiką, už kiekvieną mėnesį.

Gal pedagogai tokiose švietimo įstaigose irgi milijonieriai? Nejuokaukite. Mokytojai gauna kiek daugiau nei 1000 „ant popieriaus“ ir džiaugiasi. O tėvams už ugdymą toje „Karalienės Mortos“ pradinėje mokykloje tenka mokėti per 500 eurų, pagrindinėje - 600 eurų. Ir ne metams, o kiekvieną mėnesį!

Taigi švietimas dar ir kaip „apsimoka” - verslininkui, kurio rankose jis atsidūręs. Tik pedagogo profesijai tai jokio prestižo neatneša.