5 nuotr.Gimiau, augau ir gyvenu Vilniuje, tačiau pradedu nebesuvokti, kas jame vyksta. Ir kalbu ne apie savotiškus menus, nelabai reikalingas dviračių skaičiuokles ar „moteriškus“ šviesoforus. Gerokai daugiau klausimų kelia kiti valdžios veiksmai.
Karantino metu nemažai pasaulio miestų automobilių statymą padarė nemokamą. Jei ne visiems, tai bent medikams. Vilniaus valdžia jokių panašių iniciatyvų nesiėmė. Dar daugiau, baudomis buvo apdalinti net savo namų kiemuose automobilius laikantys žmonės. Kaip tai turėtų padėti spręsti parkavimo problemą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas paaiškinti taip ir nesiteikė.
Be to, pasigirdo kalbos, kad bus plečiamas mokamų parkavimo aikštelių ribos. Dabar, kai dirba toli gražu ne visos įmonės ir ne vienas susimąsto apie tai, kaip reikės gyventi toliau, meras Remigijus Šimašius neranda kitų užsiėmimų, kaip planuoti naujus mokesčius už parkavimą? Parkų prieigos „gyventojų prašymu“ jau buvo apmokestintos. Dabar, tikėtina, tokiu pat pretekstu mokėti teks už stovėjimą prie paplūdimių. Tik niekaip negaliu suprasti, kas tie parkų ir paplūdimių „gyventojai“, kuriems taip nori įtikti meras? Beje, jis pats į šį klausimą neatsakė.
Dar viena „staigmena“ sostinės gyventojams pasirūpino savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Nors karantiną ir privalomą saviizoliaciją sugalvojo valdžia, minėta įmonė nei pratęsė viešojo transporto abonementų galiojimą, nei numatė kokias nors kompensacijas. Kitaip sakant, kovo mėnesiui, o gal ir ilgesniam laikui abonementus pirkę asmenys liko kvailiais - bilietus pirko, bet viešuoju transportu nesinaudojo. Nes teko sėdėti karantine.
Ir tarsi viso šito būtų maža, sostinėje, panašu, pagreitį įgauna savotiškas „rekonstrukcijos“ procesas. Jo metu „rekonstruojami“ stadionai ar sandėliai „netikėtai“ tampa... butais.
Gal kas nors, išmanantis, galėtų man paaiškinti - kas čia vyksta?..
