Suprantama - mėgautis vasaros šiluma maloniau gamtoje. Tik kažkaip dalis žmonių niekaip neišmoksta ilsėtis taip, kad tas poilsis nesibaigtų nelaime ar net tragedija. Poilsis dažnam vis dar neįsivaizduojamas be alkoholio, nors medikai nuolat aiškina, kad jo reikėtų vengti, ypač - esant karštiems orams. Gelbėtojai pasakojo: vaikai klaidžioja pajūriu, o tėveliai svaigiaisiais gėrimais vaišinasi. Kai vieni kitus po kelių valandų „suranda“, kalti lieka, žinoma, vaikai - kaip išdrįso nuo tėvelių atsitraukti. Tai ką tam vaikui veikti, jei alkoholio jis, visa laimė, dar nevartoja, o kepdamas saulėje jokio pasitenkinimo nejaučia?

Gal ta lietuviškai vasarai nebūdinga oro temperatūra čia kalta: perkaitina suaugusiųjų smegenis ir bet kokie savisaugos instinktai pranyksta. Bet net jei ir taip, tėviški instinktai juk turėtų išlikti. Jei apie save negalvoja, tai mažamečių iš akių neturėtų paleisti. Tačiau alkoholis ir noras bent kelias savaitgalio dienas atsipalaiduoti, matyt, stipresnis. Tik ar tikrai tas poros dienų „maratonas“ - poilsis, po kurio į darbą grįžtama pasisėmus naujų jėgų ir idėjų? Abejoju.

Gelbėtojai žadėjo, jei šį savaitgalį istorija kartosis, kviestis į pagalbą vaiko teisių apsaugos specialistus. Gal ir teisingas būtų sprendimas - jei tėvai nesugeba valdytis būdami su vaiku pajūryje, klausimas, kaip jie elgiasi namuose? Tik nujaučiu, kuo tai baigsis. Jau po kelių dienų apsiašarojusi mamytė pasakos, kad ji „tik stabtelėjo su draugais šnektelėti“, vaikas kažkur nuklydo, o gelbėtojų iškviestos „blogosios tetos“ jį ėmė ir išsivežė. Be jokios priežasties.