Mes gyvename valstybėje, demokratinėje valstybėje, iš tiesų tai Europos Sąjungoje, kuri prieš stojant visiems dalijo Europos teisių knygutes. Siekė, kad žmogus žinotų savo teises, kad jo niekas neapgaudinėtų, visaip kaip stengėsi, kad kiekvienas galėtų vis ko nors reikalauti. Gaila, kad tokių knygučių nepadalijo valdžiai. Įdomu, kodėl negalėjo sukurpti leidinuko apie valdžios teises ir, akcentuosiu, pareigas žmogaus teisėms įgyvendinti. Dabar vos ką padaręs vis vien būsi kaltas, nors ir ES gyvename.

Paprasčiausias to pavyzdys yra į kelią išbėgantys gyvūnai. Ir visai nesvarbu, kad vairuotojas neviršija greičio, galbūt 30 kilometrų per valandą greičiu rieda. Bet iš miško išsprukusio keturkojo nepamatysi, ir viskas. Kaltas tu. Bet palaukit, ar, kaip sakiau, ne demokratinėje valstybėje gyvename? Tokioje, kuriai turėtų rūpėti žmogus ir jo gerovė? Pasirodo, valstybė gudri tik mokesčius surinkti, tuoj ir automobilius apmokestins, nes, matot, tvoros tverti ar estakadų statyti neapsimoka. Kur tau apsimokės. Juk tik mokesčius rinkti apsimoka.

Dėl to ir nėra keista, kad pusė Lietuvos emigravo. Žiūrėkit, net gyvūnai emigruoja. Gaila tik vieno, kad akivaizdžių tiesų valdininkai nesupranta. Tik postringauja už mūsų visų lėšas, kurpia planus, kaip tai sustabdyti. O atsakymas, atrodo, ant lėkštutės padėtas. Trūksta žmogiškumo.

Dėl to niekaip ir nesuprantu, kam ta demokratinės valstybės definicija skirta - akių dūmimui ar čia visi iš dangaus įsivaizduoja, kad mūsų teisės kažkur ir kažkieno yra ginamos?