2020 m. balandžio 14 d. - buvo minimos pirmųjų demokratinių rinkimų Lietuvoje šimtosios metinės. Po gražaus minėjimo įvyko eiliniai Seimo rinkimai, kurie galbūt buvo paskutiniai iš tiesų demokratiniai. Nes naujai išrinkta valdžia taip bijo, kad kadencija bus paskutinė, jog nusprendė iš esmės reorganizuoti rinkimų sistemą. Turbūt jau sapnuoja, kad mes iš viso negalėtume rinkti sau valdžios - vadinamųjų tautos išrinktųjų.
Todėl konservatoriai norėtų, kad į Seimą patektų tik jų sąrašiniai. Kiek sutaupytų nervų dėl rinkimų vienmandatėse apygardose, kur pastarųjų rinkimų metu jiems ne itin gerai sekėsi. O ir vienmandatininkams mažiau darbo: nei važinėti pas rinkėjus, nei klausyti jų bėdų, nei jas spręsti. Tuoj ir merai galės nuo rinkėjų užsikalti duris. Tokias tendencijas braižo Konstitucinis Teismas, paskelbęs kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Pasirodo, ir čia žmonės neturi teisės pasisakyti.
Iš tiesų apie jokias mūsų teises valdžia nė nenori girdėti. Juk premjerė Ingrida Šimonytė tiesiai pasakė: kad visi nepatenkinti gali eiti „ant trijų raidžių" ir laukti kitų Seimo rinkimų. Tik baisu, kad gal visai neturėsime teisės dalyvauti rinkimuose. Politiniai vadovai ims ir patys paskirs labiausiai nusipelniusius valdžios sostų. O mes turėsime tik linkčioti - jokių nepatogių klausimų, jokių prieštaravimų.
Matome šiurpą keliančias tendencijas kaip dabartinės valdžios atstovai nė nesivargina atsiskaityti žmonėms, blokuoja nepatogius rinkėjų ir net žurnalistų komentarus bei užklausas socialiniuose tinkluose, pasiskundusius žmones dėl pažeidžiamų jų teisių oficialiais raštais žemina ir nemėgina apginti.
Sveiki atvykę į tą ateitį, kurioje turėjo būti tik laisvės ir linksmybės. Tik, panašu, jos skirtos labai mažai grupelei.