Nuo karantino pavargę gyventojai kone kas savaitę rengia mitingus, protestus, renka parašus, bandydami parodyti valdžiai, kad laikas ieškoti kitų sprendimų, kaip mokytis gyventi su virusu. Jau paskelbta ir „Didžiojo šeimos gynimo maršo" data. Gegužės 15 d., įtariu, sukils visa Lietuva ir pamatysime reginius, kokių Lietuvoje nebuvo nuo Sąjūdžio laikų.
Kartais galvoju, kad jeigu ne pandemija ir ne piktinantys mūsų valdžios sprendimai, nebūtų gimę nei pilietinės akcijos, nei didžiojo pasipriešinimo maršo. Atrodo, būtent valdžios sprendimai ir suvienijo Tautą.
Vienijasi tie, kurie jau metus laiko nematė savo artimųjų, tačiau yra priversti girdėti apie tai, kaip dalis tautiečių per Velykas negalėdami kirsti savivaldybių ribų, pasirinko šventes su giminaičiais sutikti šiltuose kraštuose. Taip pat tie, kurie skaičiuoja jau daugiau kaip šimtą dienų, kai draudžiamas jų verslas, ir jie yra priversti už 260 eurų valstybės paramos išlaikyti šeimą.
Vienijasi tie, kurie nori patys rinktis - skiepytis ar ne. Tačiau vietoj to yra verčiami, spaudžiami, šantažuojami skiepytis, kitaip teks išlėkti iš darbo. O prabilę apie abejones, yra apšaukiami antivakseriais ir marginalais.
Vienijasi pavargę nuo dvejopų standartų ir neteisybės. Gavę baudas už karantino pažeidimus ir matydami, kaip jos neskiriamos politikos ir šou pasaulio elitui bei žvaigždutėms.
Tad gali būti, jog už visus šiuo metu vykstančius renginius, protestus ir didėjantį visuomenės pilietiškumą turėtume padėkoti naujai išrinktai Lietuvos valdžiai. Tai pačiai, kuri žadėjo laisves ir linksmybes, bet vietoj to supančiojo mūsų teises. Gali būti, kad jeigu ne jie ir jų nesibaigiantys ribojimai, taip ir būtume likę kiekvienas savo virtuvėlėse ir nebūtume prisiminę bendrystės ir noro ginti save ir savo kaimyną.