1 nuotr.Oro bendrovė „Lufthansa" savo skrydžiuose atsisako kreipinio „Gerbiamos ponios ir ponai". Pagaliau! Homofobijai paskelbtas galas, pasaulyje įsivyraus taika ir ramybė, išnyks skurdas ir badas, Kristus ir vėl prisikels. Negi ne?
Vietoj tų baisiausiai įžeidžiančių žodžių „ponas ir ponia" bus leista vartoti tokius pasveikinimus: „Laba diena", „Labas vakaras" ar tiesiog „Sveiki atvykę". Šį svarbų sprendimą, kaip sveikintis su keleiviais, priims įgulos vadas. Štai dabar pilotų lauks bemiegės naktys ne dėl netvarkingų orlaivių, pavojingų oro sąlygų ar nusileidimo takų, o dėl pasisveikinimo komandos. Kad jiems būtų lengviau, siūlau iš karto apsispręsti dėl tų nekaltų, iš pirmo žvilgsnio, žodelių. Juk ponai ir ponios kažkada irgi visiems tiko ir patiko...
Taigi, siūloma sakyti „Labas vakaras ar laba diena". O kaip tų keleivių, kuriems sėdėti lėktuve visai ne „labas" reikalas, teisės? Gal jų gyvenime tragedija, liūdesys, gal visus pinigus kažkas pavogė, o jam stiuardesė šypsosi ir taria „labas". Negerai. O „sveiki atvykę" - dar baisiau! Kas, siaučiant koronavirusui, galėjo sugalvoti tokį absurdą - sakyti kažkam „sveiki". Juk galbūt keleivis dabar kamuojasi nuo besimptomio COVID-19 atvejo, gal skrenda izoliuotis į šiltuosius kraštus, o jam pilotas per garsiakalbį sako „sveiki atvykę". Ir apskritai gal jis visai ne atvyko, gal žmogų kažkas atvežė. Negerai, netikslu. Jeigu pats keliaujantis ir numos ranka, įsižeisti gali jį atvežęs vairuotojas. Supyks, nepatenkintas bus. Kam to reikia...
Ką daryti? O tiksliau - ką sakyti? Nežinau. Greičiausiai geriausias variantas nesuklysti yra visai nieko nesakyti. Įsivaizduokite, lipate į lėktuvą, o ten jus pasitinka stiuardai ir stiuardesės, visi vienodo veido, vienodais sijonais, krūtinės užspaustos tvarsčiais, kad neatskirtum lyties. Stovi, žiūri akmeniniais veidais. O dar geriau - nežiūri, nes kažkas įsižeisti gali, jei ne ten pažiūrės. Ir kapų tyla. Lėktuvui pakilus, tos bedvasės būtybės lėtai stumdo maisto ir gėrimų vežimėlį tarp eilių, nežiūrėdamos ir netardamos nė žodžio. Nes, jei pasiūlys keleiviui kavos, gali jį įžeisti. Gal jis kaip tik nuo šiandien ryto nebevartoja kofeino. Arba pasiūlys moteriškei, kuri savaitę kamavosi, kad numestų 200 g riebalų, sumuštinį prie arbatos, toji iš viso pasiusti gali. Teks lėktuvą tupdyti...
Toliau ir fantazuoti nesinori, nes toks scenarijus jau rašomas ne siaubo filmui. Tokioje realybėje greitai mums teks gyventi: „Sveiki atvykę."
