Mūsų valdžios atstovai nenustoja kartoti, kad joks prievartinis skiepijimas valstybėje nėra taikomas. Tą patį kartoja ir Vyriausybės nurodymus vykdančios mokyklos, universitetai, prekybininkai ir t.t. Tačiau dažnai kartojamas melas šįkart tiesa netaps. Nes be Galimybių paso duris žmonėms jau užtrenkė ir kai kurios kavinės, ir paslaugų vietos, studentų nepriima ir universitetai. Todėl nenorintys skiepo yra priversti skiepytis. Jei nori gyventi taip, kaip gyveno iki šiol.
Todėl ciniška mūsų politikams džiaugtis, esą jau pasiskiepijo 70 proc. suaugusiųjų. Nes dešimtis procentų iš tų pasiskiepijusių visai nesidžiaugia, kad pasiskiepijo. Dalis jų vakcinavosi, nes norėjo keliauti į užsienį. Kiti, nes išsigando prarasiantys darbą. Treti, nes buvo grasinama, jog negalės naudotis net viešuoju transportu. Ketvirti pasirinko vakciną išgirdę, jog už testavimą prieš renginius teks mokėti po 70 eurų. Aibė priežasčių pasiduoti. Galvojate, jos menkavertės? Bepigu taip manyti tiems, kieno sąskaitose ne pliki nuliai. Kurie turi įtakingų kontaktų ir moka prasisukti įvairiose situacijose. Eiliniams gyventojams, iš tiesų bijantiems netekti pajamų šaltinio, dažnai tenka aukoti savo įsitikinimus. Tokia yra baisi tiesa.
Tačiau kol antivakseriai per prievartą buvo paversti vakseriais, tikrieji vakcinų mylėtojai jau kėsinasi pereiti į priešininkų gretas. Kodėl? Nes išgirdo, jog tuoj ne tik trečią dozę teks leistis, bet grės ir ketvirta, penkta, o kada nors gal net dešimta. O kada bus galima sustoti? Šiandien nežino niekas. O kaip veiks nuolatinis vakcinų miksavimas? Šiandien nežino niekas. O kas bus, jei susirgsi po penktos dozės? Nežino niekas. O kas bus, jei šalutinė reakcija baigsis ligoninėje ar net tragiškai? Na, soriukas, juk niekas nevertė skiepytis... Reikėjo galvoti pačiam.