6 nuotr.Kovojant su pandemija, girdisi entuziastingi raginimai suvienyti žmonijos jėgas. Optimistai mano, kad dabar tai jau kažkas pasikeis. Ryžtingiau sieksime svarbiausių tikslų, jų neužgoš smulkmenos. Juk matome, kad daug valstybių ir kompanijų puolė kurti vakciną nuo viruso, ją galbūt pavyks sukurti rekordiškai greitai. Deja, ši pajėgų mobilizacija šiek tiek primena politinį šurmulį artėjant rinkimams. Kai vienas iššūkis įveikiamas, kiti, ne mažiau svarbūs, staiga pasirodo mažiau verti dėmesio ir viskas atslūgsta.
Ar iki koronaviruso valstybės turėjo mažiau priežasčių mobilizuoti pajėgas sveikatos apsaugos srityje? Gal tik viena priežastimi. Tų priežasčių ir anksčiau buvo daugybė, bet kažkodėl niekam neatrodė, kad atėjo laikas įtempti jėgas. Virusas turėtų siautėti dar ilgai, kad nusineštų tiek gyvybių, kiek vėžys. Kas nors iš galingųjų siekė proveržio onkologijoje, skyrė tam milžiniškas lėšas? Nelabai, nes per amžius žinomos ligos gali palaukti. Kai atsiranda virusas, tai lyg spyris į užpakalį. Kai milijonai žmonių miršta kasmet, tai - tik statistika.
Šio pasaulio galingieji - užsiėmę žmonės. Politikams labiau rūpi spręsti vienadienes problemas, ant šiuolaikinių technologijų jojantiems verslininkams labiau rūpi sukurti naują telefono modelį ar internetinę platformą, leidžiančią užsidirbti 51-ąjį ar 52-ąjį milijardą.
Vėžys yra tik viena iš daugelio ligų. Sakysite, kad jų buvo dar daugiau, bet nemažą dalį žmonija įveikė? Tikra tiesa. Bet būtų įveikusi dar daugiau, jei kovai su jomis nuolat būtų skiriama bent pusė to dėmesio, koks dabar skiriamas vakcinai ar vaistams nuo koronaviruso. Ir sveikatos apsaugos sistema daugelyje valstybių nepasirodytų tokia supelijusi, jei ji rūpėtų ne tik pandemijos metu. Kyla negeras įtarimas, kad po metų ar dvejų pasaulio galingiesiems jau vėl rūpės visai kiti dalykai. Iki kito viruso.
