Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad Lietuvoje siaučiant antrajai koronaviruso bangai, visiškai ekonomikos uždaryti tikrai neketinama. Dalis verslo lengviau atsikvėpė, nes dar nespėjo padengti nuostolių, patirtų karantino metu. Kitiems tai jau nepadės.
Politikai ramina, kad pinigų duos kone visiems, kam tik prireiks. Jau ir stambiems verslams, ir turgaus prekeiviams, ir senjorams, ir vaikams, kultūrininkams, individualiai dirbantiems ir, žinoma, ūkininkams - po kelis šimtus, bet vis geriau nei nieko.
Iš kur tie pinigai randasi kaip grybai po lietaus, kai iki šiol jų niekam ir niekada nebuvo? Kone kas savaitę pranešama apie vis naujas valstybės paimtas paskolas. Taigi, tai ne šiaip pinigų dalybos už dyką. Kažkam tas skolas reikės sumokėti. O tas kažkas - būsime mes, mokesčių mokėtojai. Gal tada geriau padalinti paskolintus 5 ar 7 milijardus visiems gyventojams ir bus ramu? Kam tiek įvairiausių programų ir žabangų paramai gauti?
Ką jau kalbėti apie liūdną metų pabaigos perspektyvą, kai savivaldybės pamatys savo aruoduose likusią biudžeto skylę, mat metų pradžioje reikėjo patiems skubiai ieškoti apsaugos priemonių, už savo pinigus izoliuoti sergančius ir pan. Ar neteks vėl nurėžti darželių, mokyklų, kultūros įstaigų darbuotojams atlyginimų ar uždaryti vieną kitą kaimo mokyklą?
Nes tiesa paprasta - visiems pinigų neužteks. Sumažėjusių žmonių algų niekas nekompensuos. Kaip ir nebus grąžinti į darbą tie, kurie jį prarado. Užsidarę verslai, kaip sakė premjeras, gal ir nebuvo verti verslo vardo. Jau yra tokių, kurie valstybę padavė į teismą dėl karantino ir ketina prisiteisti žalą. O kaip atlyginti žalą žmonėms, kurie karantino metu negavo gydymo paslaugų ir iškeliavo anapilin? Ar ir jie, jeigu nesugebėjo išgyventi, kalti patys?