Teoriškai visi jau įpratome gyventi karantine ir užsidarę tarp keturių sienų. Nebadaujame, nes į maisto parduotuves galime nueiti arba tiesiog naudojamės pristatymo į namus paslaugomis. O su draugais „susitinkame" išmaniųjų technologijų pagalba ir vieni kitiems pamojuojame kompiuterio ar telefono ekrane. Tačiau išvaizdos reikalai jau turėtų būti gerokai pašliję. Žinoma, galbūt šioje srityje daugiau bėdų kankina moteris, juk joms reikia ne tik kirpėjų, bet ir kosmetologių, manikiūrininkių paslaugų. Vyrams dažniausiai užtenka kirpėjo ir barzdaskučio. Bet kuriuo atveju, kadangi viskas jau kurį laiką uždaryta ir uždrausta, gatvėse turėtų vaikščioti ne vienas neandertalietis, o grožio sąvoka labiau turėtų priminti pirmykštę bendruomenę.
Tačiau, pažiūrėjus televizorių ir toje dėžutėje matant politikus, pramogų pasaulio atstovus ar netgi nuėjus nusipirkti duonos ir sutikus kitą žmogų, nieko panašaus nėra. „Išblizgintos" ir preciziškai nukirptos šukuosenos, tobulų linijų antakiai ir pan. Be abejonės nereikėtų atmesti galimybės, jog didžioji dalis žmonių dėl to, atrodo, nesibaigiančio sėdėjimo namie (o kai kurie, likę be darbų, juk nelabai ir turi ką veikti) tapo puikiais kirpėjais. Tikrai būtų sveikintina patirtis, juk tokių paslaugų visada reikės. Tačiau veikiausiai visi kaip ėjo pas savo kirpėjus, taip ir eina. Tiesa, tik dabar ne salone, o kažkur specialisto namuose.
Ir, kaip sakoma, negali pykti. Juk ir tas karantino ribojimus užrašantis valdininkas nesirodys visuomenei su „kupstu" ant galvos, nei tas kirpėjas apkirps „online" ar bus gyvas oru. Taip visi tyliai daro pažeidimus ir gyvena toliau. Tačiau juk karantino negali sušvelninti, nes tokiu atveju prabils ir piktinsis kiti, kurie dabar „uždaryti". Valdžios kova su virusu tęsiasi, tad visiems geras negali būti. Tačiau net tokiais laikais sunku nugalėti norą būti gražiam, kad ir „nelegaliai".