6 nuotr.Kadais jaunimas laiką leisdavo rūpindamasis ne tik savimi, bet ir pagyvenusiais asmenimis. Vėliau tai tapo nebemadinga. Dar buvo metas, kai jaunuoliai stengėsi pranokti vienas kitą talentų konkursuose ar sporto varžybose. Panašu, ir toks laisvalaikio leidimo būdas tampa atgyvena, nes pagrindiniu dabartinės jaunosios kartos užsiėmimu tampa peticijų rašymas.
Netgi, sakyčiau, vyksta tam tikra kova, kas parašys kuo mandresnę peticiją. Tik skaitydamas jas iškart prisimenu liaudies išmintį apie „iš didelio rašto išėjusius iš krašto.“
Štai viena aktyvistė, pati pripažindama, kad Lietuva niekada nebuvo kolonijinė valstybė, vis tiek reikalauja šalies švietimo sistemos „dekolonizacijos“. Esą išmetus iš jos heteroseksualius baltuosius vyrus ir užpildžius šias spragas seksualinių mažumų ar trečiųjų šalių atstovų „balsais“, Lietuva taps „globalaus pasaulio dalimi“.
Minėtą iniciatyvą socialinių tinklų vartotojai jau pakrikštijo „idiotiškiausia metų idėja“, tik, panašu, jie paskubėjo. Netrukus pasirodė nauja peticija. Šį kartą jos iniciatorė reikalauja uždrausti Vitalijos Katunskytės dainą „Robinzonas“, nes „kūrinys skamba siaubingai ir gėdingai, jo tekstas ir potekstė smarkiai rasistinė“.
Ji greičiausiai nemoka rusų kalbos, tad nėra girdėjusi grupės „Zapreščionyje barabanščiki“ dainų. Kitaip pareikalautų „uždrausti“ ne tik dainų autorius bei atlikėjus, bet ir visus, kas jų klausė.
O jei rimtai, tai tokios iniciatyvos vis labiau pradeda priminti Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ užuomazgas, kai buvo naikinama viskas, kas prieštaravo vienintelei „teisingai“ ideologijai.
Jeigu tokios tendencijos ir siekis „diegti vieną tiesą“, nepaisant to, jog tai prieštarauja tiek demokratijos, tiek tos pačios tolerancijos idėjai, išliks, labai gali būti, kad Lietuvai irgi teks išgyventi „kultūrinę“ knygų deginimo ir meno kūrinių naikinimo revoliuciją. Juolab kad pasirengusių tam „chunveibinų“ pastebimai daugėja...
