Premjeras Saulius Skvernelis eurokomisarei Violetai Bulc pranešė, kad Lietuvos gyventojai nebenori sukioti laikrodžių rodyklių. Tai bene pirmasis atvejis istorijoje, kai Briuselio biurokratams išdrįsta išdėstyti paprastų Lietuvos gyventojų poziciją. Ir tai suteikia vilčių, kad pagaliau mes nebebūsime trečiarūšiai Europoje. Kodėl su mumis turėtų skaitytis kokie nors vokiečiai ar prancūzai, kai iki šiol net mūsų pačių valdžia nesiskaitydavo?
Štai buvusio DNB banko (dabar - „Luminor“) apie 640 klientų iki šiol mina teismų slenksčius, siekdami kompensacijų dėl patirtų nuostolių. Nuostoliai patirti dėl dar 2007-2008 m. platintų su akcijomis susietų obligacijų. Nuo to paties produkto nukentėjusiems Norvegijos piliečiams DNB atlygino visus nuostolius. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių - Lietuvos bankas ne tik netarpininkavo klientams, bet ir nepalaikė jų pozicijos. Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje atitinkamos valstybinės institucijos gynė klientų interesus.
Arba štai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2013-aisiais atskleidė, kad į Lietuvą tiekiami prastesnės kokybės produktai nei Vakarų valstybėms. Tačiau mūsų politikai į tai atkreipė dėmesį tik pernai. Ir tik tada, kai skandalą sukėlė kitos taip pat diskriminuojamos mažosios ES valstybės.
Arba prieš dvejus metus paaiškėjus, kad „Volkswagen“ į savo dyzelinius automobilius montuoja nelegalią įrangą, padedančią nuslėpti taršos mastus, JAV ir Kanados valdžios padėjo saviems vartotojams apsiginti savo teises ir išsireikalauti kompensacijų. Lietuvos politikai savus gyventojus paliko likimo valiai. Ko tada stebėtis, kad į mus visi žiūri kaip į nevykėlius, iš kurių galima tyčiotis?