Nors šiuo metu Lietuvoje nuo COVID-19 yra skiepijami ir universitetų darbuotojai, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad paskaitos kontaktiniu būdu šiais mokslo metais greičiausiai nevyks. Tačiau ji tame nemato nieko blogo, nes esą jau ir iki pandemijos dalis paskaitų vykdavo nuotoliniu būdu, todėl galima neskubėti grįžti prie kontaktinių studijų.
Daugiau nei keistas požiūris. Taip, dalis paskaitų būdavo nuotolinės, tačiau žodis „dalis" yra esminis. Pavyzdžiui, medicinos studentui gal ir nėra didelio skirtumo, išklausyti anatomijos paskaitą per kompiuterį ar gyvai. Tačiau šiuo metu nevyksta arba beveik nevyksta ir praktiniai užsiėmimai, kurie kai kurių specialybių, kad ir tų pačių medikų, studentams yra neįkainojami. Ar ministrė labai norėtų operuotis pas gydytoją, kuris mokėsi tik iš vadovėlių? Abejoju. Bent jau aš labiau pasitikėčiau mediku, kuris prieš mane jau buvo pasisėmęs patirties „gyvai".
Be to, nemaža dalis medicinos studentų natūraliai atkrenta, kai ne per kompiuterį, o „gyvai" mato kraują ar patys turi pjaustyti negyvus kūnus. Dalis tik tada suvokia, kad tai - ne jiems, o stebint per kompiuterį negali būti tikras, ar turi tokią baimę. Juk ir filmuose matome daugybę baisybių, tačiau jų nesibaiminame. Tad ir šiuo atžvilgiu kontaktinės studijos yra itin svarbios.
Galų gale, jau įsitikinome, kad nuotolinis mokymas tikrai nėra toks kokybiškas kaip kontaktinis. Tą puikiausiai įrodė pernykščių abitūros egzaminų rezultatai. Kitaip nei „prarastąja karta" dabartinių abiturientų bei studentų nepavadinsi, nes, kai jie įgis specialybę, tikrai nebus paklausūs darbo rinkoje. Aišku, tik tuo atveju, jei radikalūs draudimai tęsis ir toliau. Jei pagaliau bus nutraukti, gal dar ne viskas prarasta: gal jauni žmonės dar spės kompensuoti tai, ką prarado per nesibaigiančius karantinus.