5 nuotr.Žmonija džiaugiasi galėdama nevaržomai keliauti po pasaulio šalis, susipažinti su naujais žmonėmis, semtis žinių, tobulėti.
Išėjimas iš geležinės uždangos privertė į pasaulį žvelgti kitomis akimis, išlaisvėti, mąstyti ne pagal mums primestas ideologijas ir standartus, o taip, kaip mes norime, - laisvai. Tuo, žinoma, visi džiaugiamės. Būti savimi yra didžiausia dovana. Tačiau globalus pasaulis atnešė ir savų minusų. Migruodami po pasaulį atsivežame naujų ligų, iki tol ramiose šalyse įsigali terorizmo atvejai, globalizmo tendencijos niveliuoja skirtumus tarp tautų, kultūrų, net šalių sprendimai tapo globalūs. Šiame kontekste mes kiekvienas kaip individas nebesame svarbūs, svarbūs bendrai priimami sprendimai.
Tokiame pasaulyje privalome išlikti budrūs ne tik mes, eiliniai piliečiai, bet pirmiausia valstybes valdančios valdžios. Iššūkių šalims, regis, tik daugės dėl minėtų ligų protrūkių, terorizmo, tą akcentuoja ir mokslininkai, ir politologai. Klausimas, kaip su tomis problemomis bus susitvarkyta. Akivaizdu, nuostolių bus patiriama nuolat, o žmonių gyvybių neįkainosi jokiais pinigais. Nes kiekvienas žmogus - svarbus.
Globaliame pasaulyje svarbiausias variklis - ekonomika. Siekiama, kad ji stiprėtų ir augtų. O radikalūs sprendimai ekonomikai kenkia. Įsivaizduokime, kas įvyktų, jei šalys dėl Europoje siaučiančio koronaviruso staiga aklinai uždarytų sienas, neleistų žmonės migruoti? Stotų oro, jūrų uostų darbas. Globalizmui ekonomika yra didžiausia vertybė, svarbu, kad pinigas darytų pinigą, nes tik taip sukasi pasaulis. Galiausiai po to globalizmo mėsmale pakliūname mes patys. Visai to nenorėdami ir nesitikėdami.
