Konstitucinis Teismas (KT) dar pernai liepą pripažino, kad naujos redakcijos Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kadangi šis nutarimas įsigalioja nuo šios liepos, jokios referendumo iniciatyvos nebus galimos, kol Seimas nepakeis antikonstitucinių nuostatų.
Kaip matome, laiko tam turėjo ir buvusi valdžia, tiesa, tik kelis mėnesius. Ši Vyriausybė ir Seimas tam turėjo laiko jau pusmetį. Deja, nors šis klausimas įrašytas į pavasario sesijos darbų programą, numatyta teikimo data - tik gegužė. O ji jau praėjo. Ir tik šią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė atitinkamą įstatymo projektą. Akivaizdu, kad jis pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijas, geriausiu atveju, pereis rudenį, nes nesiūloma projekto svarstyti nei ypatingos, nei net paprastos skubos tvarka. Kitaip tariant, politikams neįdomu, kad po liepos iš Tautos bus atimta paskutinė galimybė aktyviai reikšti savo poziciją valstybei svarbiais klausimais. Gal net specialiai tai daroma tyčia - kad visuomenė netrukdytų regzti įvairių aferų. Nes kai reikia prastumti patiems politikams reikalingus projektus, tai dažniausiai daroma skubos tvarka.
Deja, tai ne vienintelis KT nutarimas, kurio Seimas neskuba įgyvendinti. Štai jau kelerius metus „pamirštama", jog reikia ištaisyti nuostatą, kad parlamentarams už posėdžių nelankymą alga negali būti sumažinta tik trečdaliu. Kol tai nepataisyta, alga iš viso negali būti mažinama. Labai patogu. Užtat visokius nereikšmingus KT nutarimus puolama įvykdyti nedelsiant.
Įdomus ir dar vienas faktas: iki šiol neįgyvendinti ir 2010-2011 m. KT nutarimai, susiję su teisėjų valstybinių pensijų ir algų dydžiais. Politikai neslepia neskubantys tų nutarimų vykdyti, nes jiems nepritaria. Bet kokią teisę politikai turi spręsti, kuris KT nutarimas teisėtas, kuris ne? O, jei tikrai kyla pagrįstų abejonių KT nešališkumu, galbūt reikėtų kažkaip tobulinti sistemą, kad, pavyzdžiui, būtų numatytas mechanizmas KT sprendimus skųsti? Juk politikai jau davė suprasti nebeabejojantys, kad ir KT nėra šventa karvė.