4 nuotr.Sulaukėme. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia pataisas, kuriomis siūlo nustatyti, kad karantino ar ekstremaliosios situacijos metu darbuotojai, kurių sąrašą tvirtins Vyriausybė, galės dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbtas karantinas ar ekstremalioji situacija. Šiuo metu tai - COVID-19.
Beje, prievartą įteisinti siūlanti SAM pati sau prieštarauja. Ji remiasi Čekijos pavyzdžiu, kurios atžvilgiu Strasbūro teismas nusprendė, esą ši pasielgė teisingai neleidusi į darželius vaikų, nepaskiepytų pagal „skiepų kalendorių" nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų (difterijos, kokliušo, tymų ir kt.). Pasak SAM, vakcinos, apie kurias kalbama Strasbūro teismo sprendime, yra naudojamos jau daug metų ir apie jų poveikį bei galimas nepageidaujamas reakcijas turima pakankamai patikimų duomenų. „Vakcinos nuo COVID-19 ligos vis dar yra naujos ir jų ilgalaikis poveikis negali būti įvertintas", - pripažįsta ministerija, bet vis tiek siūlo įteisinti prievartą.
SAM virkauja, esą darbuotojui testavimas būtų brangus malonumas: tikrinantis sveikatą bent kas 10 dienų darbuotojas išleis nuo 33,66 iki 39,21 euro per mėnesį, o per metus - nuo 403,92 iki 479,53 euro. Tačiau jei žmogus pakankamai uždirba ir nepasitiki skiepais, kodėl iš jo atimama teisė rinktis? Kodėl ketinama uždrausti dirbti, jei tyrimai parodo, jog jis neserga?
Įdomu ir tai, kad kažkodėl prievartą norima taikyti tik dėl „koronos". Bet juk tai - ne vienintelė užkrečiama liga. Kodėl tada neįteisinamas priverstinis vakcinavimas, pvz., nuo meningokoko? Arba kodėl iš gatvių nesurenkami gydymui benamiai, sergantys atvira tuberkuliozės forma? Turbūt ir patys politikai nežino atsakymų į šiuos klausimus. Beje, jei kas norės mane apkaltinti, neva esu „antivakseris", smarkiai klys - esu pasiskiepijęs nuo COVID-19 ir esu už tai, kad kuo didesnė dalis populiacijos pasiskiepytų. Tačiau tik ne per prievartą.
