Šiemet Kaunas yra Europos kultūros sostinė. Tyliai, ramiai, be jokių skandalų. Visai kitaip, nei buvo Vilniaus atžvilgiu 2009-aisiais. Pagal skandalų skaičių (tiksliau, jų nebuvimą) laikinoji sostinė prieš Vilnių pirmauja mažiausiai keturių „įvarčių" skirtumu.
Atvirai prisipažinsiu: jei nebūčiau žurnalistas, turbūt nė nežinočiau, kad Kaunas šiuo metu yra Europos kultūros sostinė. Sužinojau, nes pernai stebėjau Seimo Kultūros komiteto posėdį, kuriame projekto „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" direktorė Virginija Vitkienė visą projektą ir pristatė. Ir informavo, kad 2022-aisiais vyks 52 tarptautiniai kultūros ir bendruomenių renginiai.
Vadinasi, kultūrai neabejingi kauniečiai ir miesto svečiai tikrai nėra nuskriausti, o tai, kad nekauniečiai ir kultūra specialiai nesidomintys žmonės apie Kauno buvimą Europos sostine mažai žino (nes faktiškai nėra jokios reklamos ar kitos formos informacijos sklaidos), gal ir gerai. Bent jau prisimenant Vilnių.
Priminsiu, kad Kaunas - antrasis Lietuvos miestas, iškovojęs Europos kultūros sostinės titulą. 2009 m. ja buvo Vilnius. Deja, jo projektas išgarsėjo ne kultūros renginiais, o skandalais - ypač pinigų taškymu. Pavyzdžiui, projekto organizatoriai už 160 tūkst. litų (tada dar gyvenome su šia valiuta) nupirko girliandų, kuriomis papuošė tris Vilniaus tiltus ir vieną gatvę - už jas buvo permokėta 10 kartų. Dubline papuošė eglę ir surengė balių už 574 tūkst. litų, o vienas eglutės žaisliukas pirktas vidutiniškai po 1287 litus. Pirmąją 2009-ųjų naktį per 20 minučių į orą šviesos ir fejerverkų pavidalu buvo iššaudyti 2 mln. litų.
Beje, Islandijos atlikėjos Bjork koncertas valstybei kainavo 800 tūkst. litų, nors analogiškas renginys Latvijai nekainavo nieko. Tad Vilnius buvo „sukūręs" mažiausiai 4 skandalus. Kaunas - nė vieno.
Išvada: apie Vilniaus buvimą Europos kultūros sostine žinojo net ir dažnas užsienietis. Bet tikrai ne bet kokia reklama yra gera reklama.