5 nuotr.Po neuždirbtų milijardų pasitaškymo Briuselyje visus apėmė euforija - tarsi būtų radę NIEKIENO maišą pinigų... Pietiečiai lengviau atsipūtė, supratę, kad dar ilgai nereikės dirbti, o „taupieji“ šiauriečiai taip pat šypsojosi pro sukąstus dantis, nes pavyko šiek tiek nurėžti nuo subsidijų pietiečiams, kurias šiauriečiai ir turės apmokėti.
Dėl tokio reikalo būtų galima išrasti dar mažiausiai 10 virusų, kad atsirastų pretekstas gelbėtis „subsidijomis“. Ar tikrai mums padalino nemokamą sūrį?
Kad būtų aiškiau, persikelkime į buitinį lygmenį. Mano kaimynas - alkoholikas, valkata ir amžinas bedarbis - įkalbėjo mane paimti bendrą` paskolą, nes jam vienam jau neduoda. Kaip jam tai pavyko? Jis tiesiog pasakė, kad padegs mano namą, jeigu nepasirašysiu popierių. Be to, jis įtikinėjo, kad paskolos grąžinti vis tiek nereikės: „bankininkai patys sumokės, nebijok, aš visą gyvenimą į skolą trankausi po pasaulį ir geriu, ką blogiau gyvenu, negu tu?“
Tokia logika vyravo ir Briuselio „derybose“. Neduosit pinigų, tuomet išeisim iš euro zonos, prisispausdinsim savų pinigų tiek, kiek norėsim, o visos jūsų rinkos ES žlugs... Šiauriečiai pakrapštė galvas, atsiduso - ką gi, bus pigiau juos dykai penėti, negu sugriauti savų pajamų siurblinę.
„Derybų“ rezultatas buvo aiškus iš anksto: visi tie graudžiai iškilūs pasakojimai apie „europines vertybes“, „fiskalinę drausmę“ bei „įstatymų viršenybę“ yra nieko verti, kai reikalas paliečia asmeninę gerovę. Banalus šantažas ir pinigų spausdinimo staklės dirba visu pajėgumu.
Ar nepradės rūkti staklių variklis? Jokie Briuselio meistrai į šį klausimą jums neatsakys, kaip niekada neatsakė į dar paprastesnį klausimą: ar įmanoma visą gyvenimą gyventi į skolą? Ar yra pabaiga šiam procesui, kai vieni užsiima perteklinių lėšų spausdinimu, o kiti - jų įsisavinimu, tik niekas nenori dirbti? Sakote, dirbti turi Azija? O kas nutiks, jeigu ir Azija nuspręs gyventi kaip Europa? Tačiau čia jau per daug klausimų... Juk gyvename vieną kartą, tiesa?
