1 nuotr.Tokios vienybės, kokia Lietuvoje buvo prieš 30 metų, vargu ar sulauksime. Bent karta, kuri ją patyrė. Niekas nedrįso vadinti runkeliais žmonių, kurie per atokiausius kaimus tuomet važinėjo pro žigulių langus iškėlę trispalves. Žadino jie, priminė, kad valanda išmušė.
Už Nepriklausomybės paskelbimą Sovietų Sąjunga mus nubaudė blokada. Skaičiavome dujas, elektrą, benzino lašus. Nesiskundėme. Nes turėjome tikslą. Tikslas buvo toks didelis, kad net nepastebėjome šalia stovinčių išverstaskūrių. Kol paprasti žmonės braukė džiaugsmo ašaras, tai jie tempė ką pagriebę geresnio iš subyrėjusių kolūkių. Jie greitai išgaudė patriotų trihektarius, pasistatė naujus tvartus, pirmieji atsidūrė eilėse paramos ūkininkams dalybose. Nežinau, kada bus pasakyta, kad tai jie sugriovė kaimą. Gal net pavardėmis įvardinta. Tai jie laisvais tapusių beturčių vaikus išblaškė po pasaulį, nutiesė kelius naujai tremčiai.
Dabar vėl turime laisvę. Tik ne savo pačių, tautinę, o primestą pasaulio. Ne vaivorykštę virš gimtųjų laukų turime, o šešias spalvas ant betono. Kažkokius karaliukus, kurie už visus sprendžia - leisti barzdotiems su sijonėliais šmirinėti gatvėmis ar ne. Patikėti jiems savo vaikus, kad galėtų plauti smegenis. Vaikų jiems labai reikia. Net jei pavyktų žmones apgauti, gamtos neapgaus. Nėra trečiosios lyties gamtoje.
Taip, žmonėms dabar labai reikia galvoti. Nesileisti skaidomiems, ką dabar daro vadinamieji „laisvininkai". Nuo tų, kurie valdžioje, daug kas priklauso. Galėčiau lažintis, kad nuo pliažo sostinėje prasidėjo šešiaspalvių kilimas. Ir tęsiasi non stop. Jiems nedaro įspūdžio, kad Sibirą kentę seneliai trispalvę raižė ant beržo tošių. Dabar tautos simbolį jie taršo perėjose. Ir taršys, kol vėl išdrįsime kalbėti tiesą tiesiai.
Juokas ima, kai kas nors neatsargiai prasitaręs prieš LGBT bendruomenę skuba teisintis: „Ne, ne, aš ne prieš juos." O kodėl ne, jeigu jie yra tautos kiršintojai? Už nuomonės turėjimą bausdavo sovietai. Negi jie vėl sugrįžo persidažę?
