Atkūrę Lietuvos valstybingumą, praleidome galimybę atkurti tarpukariu gyvavusią gausiausią ir lietuviškiausią jaunimo organizaciją „Pavasaris", kurios devizas buvo „Dievas ir Tėvynė". Iš tų laikų viename kitame atkampiame miestelyje liko tik per stebuklą nenugriauti pavasarininkų paminklai ir nuotraukos močiučių albumuose. Jeigu tokia organizacija gyvuotų šiandien, netektų šlykštėtis, matant, kaip vaikiško veido skustagalvė, Vingio parko pakraštyje, už Šeimų maršo dalyvių nugarų, prieš televizijos kamerą nesidrovėdama laižo plastmasinį falą. Jaunimas pats būtų ją pasmerkęs.
Galima nusispjauti ir sakyti jaunystė-kvailystė, bet daugumai vyresnių skauda širdį. Nuo kada mūsų anūkai taip savęs negerbia, klausia mūsų skaitytoja Eugenija, prisiminusi savo močiutės pavasarininkės pasakojimus, ko tarpukariu buvo mokomas jaunimas, kokias vertybes jie kėlė. Mokė mylėti Tėvynę, semtis tvirtybės iš praeities, gerbti tėvus, „branginti rūtą", aiškina buvusi pedagogė.
Ką jūs, miela Eugenija, rūta jau atgyvena, iš lietuvių darželių išguita. O apie tautiškas gėlytes, kokias jūs turite minty, net nekalbama. Vietoj to virš mokyklų kybo ketinimai mokyti vaikučius saugių glamonių. Štai taip - globalizmas, atsilikę jūs žmogeliai, nebebus čia jokių suvaržymų. Laisvė... Bet aš ne už globalizmą balsavau ir ne už tokią laisvę, piktinasi pavasarininkės vaikaitė, balsavusi už partiją, kuri savo pavadinime skelbia propaguojanti krikščioniškas vertybes. O ji, patekusi į valdžią, išvertė kailį ir pasikvietė į kompaniją veikėjų, kurių vienintelis privalumas tas, kad jie jauni. Gal ir pabuvoję užsieniuose, gal šį tą ten pamatę. Bet ir iš užsienio juk galima pasiimti ne tai, kas mūsų vertybes žemina, o tai, kas neša garbę.
Ir pavasarininkų veikla ne iš valdžios ėjo, nebuvo jai valstybės palaiminimo. Ji kilo iš patriotiško jaunimo. Pilietiškumo idėją iš Šveicarijos parvežė ten mokslus išėję lietuviai.
Tiesa apie Astravo grėsmę
Lietuvos konservatoriai/liberalai savo rinkiminės į Seimą-2020 programos kertiniu akmeniu pastatė demonizuotą Astravo AE ir laimėję su JAV technologų pagalba rinkimus metė į kovą prieš šį vėjo malūną nei daug nei mažai - visą Lietuvą. Moka visi už Lietuvos landsberginės gvardijos kvailus pasilinksminimus, o šie dar ir šaiposi - „nepatinka, palaukite dar 4 metus ir išsirinkite tokią Vyriausybę, kuri jums patiks" (premjerė panelė Ingrida Šimonytė arba liaudyje žinoma PIŠ trumpiniu).
Lietuva ir Latvija politiškai vienodai vertina Baltarusijos atominės elektrinės („BelAE") keliamą grėsmę ir prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis klausimus, tačiau techniniai šios prekybos aspektai bus svarstomi toliau, sako abiejų šalių vyriausybių vadovai. Kad būtų galima dar labiau apriboti pigios baltarusiškos, rusiškos elektros energijos patekimą pas Lietuvos vartotojus. Tiesiog stengiasi, naktimis nemiega, kad tik lietuviui gyvenimą apkartintų kuo labiau.