Tačiau gerai gyventi nori visi, įskaitant ir vis dar kažką gaminantį trečiąjį pasaulį. Ir kuo toliau, tuo labiau visi supranta, kad Vakarų civilizacija, t.y. vadinamasis „auksinis milijardas“, kuriam formaliai ir mes priklausome, gyvena į skolą trečiojo pasaulio sąskaita.
Trečiajame pasaulyje jau anksčiau būta bandymų atsikratyti dolerio bei euro vergovės, tačiau maištininkus dar pavykdavo sutramdyti - Muamaras Kadafis, svaigęs apie auksinį Afrikos dinarą, ar Sadamas Huseinas, svajojęs už naftą atsiskaitinėti nacionalinėmis valiutomis, buvo gražiai palydėti į nebūtį... Tačiau nepavyko to paties padaryti su Sirijos bei Irano vadovais, nekalbant apie Rusiją ir Kiniją.
Ir štai maištas plečiasi. Sočyje susirinko 50-ies Afrikos šalių vadovai, svarstę, kaip atsikratyti tarpusavio atsiskaitymų doleriais, kinai atidarė naftos ir aukso biržas, kur prekiaujama už juanius, Lotynų Ameriką ir Azijos pakraščius purto nesiliaujantys protestai... Visur Vakarų civilizacija traukiasi prieš tuos, kurie taip pat nori gyventi nieko nedirbdami.
O kas atsitiks, kai Vietnamo ar Bangladešo darbininkai, užuot ėję į darbą, nueis į banką paskolos, kaip mūsiškiai? Teks tramdyti. Tik bijau, kad senos pasakos apie darbą ir valgymą čia nepakaks...